VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. NATO nemato jokios grėsmės ar agresyvių Rusijos Federacijos veiksmų prieš aljanso sąjungininkes, tačiau turi reaguoti į jos karinių pajėgų stiprinimą, penktadienį sakė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša RIA Novosti.
Jis sakė, kad NATO vadovų susitikime, kuris planuojamas gruodžio 3–4 dienomis Londone, tikimasi, jog bus iškeltas politikos koordinavimo Rusijos Federacijos atžvilgiu ir padėties žlugus INF sutarčiai klausimas.
"Nematome tiesioginės Rusijos grėsmės jokioms sąjungininkėms. Tačiau mes matome, kad Rusijos Federacija daug investuoja į naujas galimybes, todėl mums svarbu ir toliau užtikrinti patikimą gynybą vis labiau nenuspėjamame pasaulyje, todėl turėtume investuoti daugiau", — sakė jis.
Jis taip pat teigė, kad net jei santykiai tarp aljanso šalių ir Rusijos negerėja, vis tiek reikia palaikyti dialogą, ir tai — ne silpnumo požymis.
"Svarbu kalbėtis su Rusija, nes Rusijos Federacija yra mūsų kaimynė, mums reikalingas skaidrumas ir nuspėjamumas. Turime palaikyti dialogą. Tai nėra silpnumo ženklas", — sakė NATO generalinis sekretorius.
Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos, periodiškai pasisako apie "Rusijos grėsmę". Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada neužpuls nė vienos iš NATO šalių.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO gerai supranta, kad Maskva neketina nieko pulti, bet naudojasi pretekstu, kad dislokuotų daugiau technikos ir batalionų prie Rusijos sienų.
NATO ir Europos Sąjungos bandymai vienašališkai kurti saugumo architektūrą pasmerkti nesėkmei, anksčiau sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. Kalbėdamas Berlyno saugumo konferencijoje, Gruško pažymėjo, kad daugiapoliame pasaulyje auga nauji galios centrai, griūna senoji sutartinė bazė, kyla grėsmė grįžti "į šaltojo karo laikus".
