VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Rusijos kroviniams pasitraukus iš Latvijos ir Lietuvos, Baltijos šalys deda viltis į Baltarusiją, tačiau veltui, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.
Anksčiau press.lv pranešė, kad Rusijos vyriausybė sudarė susitarimą su tranzito versle dalyvaujančiais verslininkais dėl konkretaus grafiko, kuriuo jos kroviniai bus pervežami iš Latvijos uostų į Rusijos. Krovinių apimtys yra gana mažos. Per devynis mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, jie sumažėjo 12,5 procento. O ketvirtasis ketvirtis dar prastesnis.
Ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, jog Baltijos šalys nebegali pasikliauti ir Baltarusijos kroviniais, nes ši šalis yra susijusi su Eurazijos ekonomine sąjunga.
"Pasitraukus Rusijos kroviniams, Latvija deda viltis į Baltarusiją, ir kažkur ten dunkso Kazachstanas. Jei tęsis Eurazijos integracija, jie praras ir šiuos krovinius, nes viena iš Eurazijos integracijos krypčių yra Eurazijos sąjungos konsolidacija, nes Eurazijos ekonominės sąjungos šalyse gaminama produkcija dėl dalyvavimo Eurazijos projektuose turi būti eksportuojama ir papildyti šalių — Ekonominės sąjungos sąjungininkų — biudžetus. Baltarusijos atveju, į kurią deda viltis Latvija ir Lietuva, tai yra 100 procentų. Net Baltarusijos naftos produktai yra importuojami per Lietuvą ir dabar bus importuojami per Latviją, o jie gaminami Rusijos naftos sąskaita pagal specialius tarifus. Todėl jie turėtų būti eksportuojami ne per Lietuvą ir ne per Latviją, o į kitus Rusijos uostus", — paaiškino ekspertas.
Anot Nosovičiaus, Baltijos šalių bandymai derinti veiksmus su Skandinavija, Lenkija ir tarpusavyje neišgelbės tranzito pramonės.
"Eurazijos integracijos plėtros atveju taip ir vyks — "Latvijos geležinkelis", Rygos ir Liepojos uostai praras ir šią kryptį bei krovinius. Jiems nieko neliks. Kadangi istoriškai tranzitas Baltijos šalyse yra horizontalus — su pervežimais iš vakarų į rytus, iš rytų į vakarus. Iš šiaurės į pietus — iš Skandinavijos į Vidurio Europą — nėra nei krovinių, nei žmonių, o tai lemia tragišką geležinkelio "Rail Baltica" ir tranzito pramonės likimą", — mano ekspertas.
