VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste buvo apieškotas žmogaus teisių gynėjas, Lietuvos socialistinio liaudies fronto (SLF) pirmininkas Giedrius Grabauskas. Apie tai praneša RuBaltic.ru.
Į Lietuvos sostinę jis atvyko iš Ženevos po dalyvavimo JT tautinių mažumų forumo sesijoje.
Krata truko apie valandą. Lietuvos pasieniečiai nerado jokių draudžiamų daiktų ir paleido Grabauską.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad spalį policija atliko kratą žmogaus teisių gynėjo bute, ieškodama informacijos apie teismą buvusio SLF lyderio Algirdo Paleckio atžvilgiu. Kartu Grabauskas pažymėjo, kad pas jį jau kelis kartus buvo bandoma atlikti kratą, tačiau teisėsaugos pareigūnai neturėjo orderio, todėl jis jų neleido ant slenksčio. Šį kartą jiems tai pavyko padaryti per jo žmoną.
Lapkričio 29 dieną Grabauskas dalyvavo RuBaltic.ru apskritojo stalo diskusijoje "Rusakalbiai Baltijos šalyse ir Ukrainoje: mažumų diskriminacija" JT forume Ženevoje. Savo kalboje jis atkreipė dėmesį į opozicijos politiko Algirdo Paleckio, kurį Lietuvos valdžia įtaria "šnipinėjimu" Rusijos naudai, persekiojimus. Be to, jis priminė apie Rusijos karininką Jurijų Melį, nuteistą Lietuvoje dėl Sausio 13-osios bylos, taip pat apie politiką Viačeslavą Titovą, kuriam buvo skirta bauda už pasisakymus apie nacių bendrininką, "miško brolių" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.
Lietuvoje dėl politinių priežasčių reguliariai persekiojami piliečiai.
Paleckis kalinamas nuo praėjusio rudens. Jis buvo areštuotas pateikus įtarimus "šnipinėjimu Rusijos Federacijos naudai". Per metus jo areštas kelis kartus buvo pratęstas, byla nagrinėjama beveik slaptai, jokios detalės visuomenei neatskleidžiamos. Spalio mėnesį Kauno apygardos teismas pratęsė Paleckio kalinimą dar dviem mėnesiams.
Pats Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Viename savo laiškų iš kalėjimo jis pavadino Lietuvos valdžios veiksmus kerštu dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto ir dėl bendravimo su rusais.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Vilnius rodo visišką nukrypimą nuo, o galbūt net atsisakymą demokratinių vertybių, kurias ji skelbė stodama į ES ir NATO.
Sausio 13-osios byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.
Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.
Maskvoje nuosprendis laikomas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Nuolatinis Rusijos atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius pabrėžė, kad Melis buvo nuteistas tik todėl, kad savo vado įsakymu iššovė tris tuščius šūvius iš tanko į orą. Diplomatas pažymėjo, kad nepaisant kalinio sunkios ligos, jam pradėjo taikyti griežtas priemones, netgi atsisakyta suteikti jam medicininę pagalbą.
Anot Lukaševičiaus, neteisingas Lietuvos teismo nuosprendis pažeidžia visas žmogaus teisės normas, o respublikoje pradėtos politiškai motyvuotos baudžiamosios bylos yra kova su kitokiomis pažiūromis XXI amžiaus realijose.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
