Iškeldami buvusio partizano Albino Kentros-Aušros kandidatūrą Laisvės premijai gauti, Lietuvos patriotai negailėjo gražių žodžių.
"Atsimenu poną Kentrą Sąjūdžio laikais, jis yra kronininkas viso mūsų išsilaisvinimo judėjimo. Kasdien matydavau jį ir vėliau barikadose, o prieš tai matydavau jį, filmuojantį mūsų judėjimą. Manau, kad geresnį kandidatą kažin, ar buvo galima parinkti", — sakė konservatorius, Seimo narys Emanuelis Zingeris.
Žydas pagal tautybę ponas Zingeris taktiškai neminėjo "miško brolio" Kentros "žygdarbių" fašistinės okupacijos metais. Kiekvienais metais užsidėjęs "jarmulkę" ir liūdnai nulenkęs galvą prie Panerių memorialo Lietuvos holokausto aukoms, užmaršuolis seimūnas Zingeris stengiasi niekuomet neminėti Lietuvos "partizanų" dalyvavimo naikinant jo tautiečius.
Bet, kita vertus, Zingerio partijos nariai nesustodami šūkauja apie "kruviną sovietų terorą" visus naujosios Lietuvos istorijos metus. Tuo pat metu jie taktiškai stengiasi neskelbti faktų iš savo biografijų. Beveik visi šių dienų šūkaujantys patriotai sovietmečiu gyveno laimingai. Dauguma jų turi iš inteligentijos kilusius tėvus. Jie patys gavo puikų išsilavinimą. Vėliau įsikūrė šiltose sovietinės nomenklatūros vietose. Pakanka perskaityti — net ir Vikipedijoje — tų pačių Vytauto Landsbergio, Lino Linkevičiaus, Dalios Grybauskaitės ar Rasos Juknevičienės biografijas. Ir tampa akivaizdu, kad sovietų laikais šie labai patriotiški patriotai, švelniai tariant, negyveno skurde.
Kaip nepajuto skurdo ir naujasis Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra. Taip, už "aktyvius ryšius su partizanais" jam buvo paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė. Ir aštuonerius metus jis praleido kalėjimuose ir lageriuose. Bet jis nebuvo sušaudytas. Ramiai 1954 metais grįžo į Lietuvą. O po metų... įstojo į Vilniaus universitetą. Tuo pat metu jis iškart pradėjo dirbti mokytoju. Kruvinieji bolševikai pamiršo "miško brolio" nuodėmes?
Iš Kentros biografijos mes sužinome, kad 1962–1965 metais jis jau mokėsi Leningrado aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose. 1965–1991 metais Vilniaus universitete dėstė anglų kalbą.
Pasirodo, "sovietų okupantai" blogo neprisiminė. Išpirko savo kaltę, suprato? Tada — gyvenk ir džiaukis. Niekas nekliudė buvusiam nusikaltėliui siekti karjeros. Ir tai niekaip nesiriša su purvu, kurį buvę nomenklatūros darbuotojai, buvę Lietuvos komunistų partijos nariai, dabar pila ant Sovietų Sąjungos. O dar yra posakis, kad "buvusių komunistų nėra". Jei nubrėžtumėte paraleles, nesunkiai pastebėtumėte, kad šiandien konservatorių partija yra tiksli Lietuvos komunistų partijos kopija, tik su kita vėliava. O Laisvės premija primena TSRS ir Lietuvos TSR valstybines premijas.
Straipsnio autorius neketina leistis į istorines ir politines diskusijas, kad nesukeltų dabartinės "tiesos" gynėjų rūstybės. Ir savo ruožtu jis linki 90-mečiui Laisvės premijos laureatui Albinui Kentrai-Aušrai sveikatos ir ilgo gyvenimo. Ir svarbiausia — blaivaus visų XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykių supratimo.
Pastaba. Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Premijos dydis siekia 5000 eurų. Ją įteikia "už nuopelnus laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms" sausio 13 dieną (Lietuvos laisvės gynėjų dieną).
Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.
Vėliau šis apdovanojimas atiteko Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, buvusiam politiniam kaliniui Antanui Terleckui, pogrindinio leidinio "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" steigėjui, dabar kardinolui Sigitui Tamkevičiui, buvusiam Lenkijos disidentui, dienraščio "Gazeta Wyborcza" vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, buvusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, signatarui Vytautui Landsbergiui, disidentei vienuolei Nijolei Sadūnaitei.
Pernai premija buvo įteikta septyniems buvusiems partizanams, kovojusiems prieš sovietų okupaciją: Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
