Kol susijaudinusi visuomenė jau užmiršta naujausius Pasaulio antidopingo agentūros pareiškimus, kuriuose raginama nušalinti Rusijos sportininkus nuo dalyvavimo 2020 metų vasaros olimpinėse žaidynėse Tokijuje, ypač pastabūs ir kruopštūs sporto entuziastai bando išsiaiškinti priežastis, iš kur kilo tokia nepriklausomos organizacijos "meilė" Rusijos atletams.
Pirmosios versijos apie pasaulinį sąmokslą sporto bendruomenėje ir jo politiniai motyvai buvo greitai aprašyti daugybėje žiniasklaidos priemonių, nėra prasmės jų aptarti dar kartą.
Viena iš naujausių, linksmiausių versijų yra susijusi su prielaidomis apie asmeninį susidomėjimą kuriant tokią struktūrą kaip WADA iš... Didžiosios Britanijos pusės! Taip, kad ir kaip netikėtai tai skambėtų, tačiau yra ir tokių teorijų. Kai kam iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog šios teorijos neturi prasmės, tačiau iš tikrųjų viskas ne taip jau beprasmiška.
Visų pirma, verta atkreipti dėmesį į organizacijos prezidentą Kreigą Ridį (Craig Reedie). Didžiosios Britanijos sporto funkcionierius, TOK narys, WADA pareigas pradėjo eiti 2014 metų pradžioje, likus mėnesiui iki Sočio olimpinių žaidynių. Kas žino, galbūt jis pademonstravo pirmuosius pasisekimus naujojoje darbo vietoje Rusijoje.
Na, jei pačios prezidento figūros jums nepakanka, tada, norint patvirtinti šią, atvirai kalbant, ne pačią realiausią teoriją, galima pateikti statistiką, kuri, kaip žinote, retai klaidina.
Jei galima nepastebėti 11 aukso medalių, pelnytų po WADA įkūrimo metų, tai 27 medaliai 2016 metais Rio de Žaneiro žaidynėse, palyginti su 1996 metais Atlantoje, jau kelia tam tikrų klausimų. Na, negalima nekreipti dėmesio ir į galutinę vietą medalių įskaitoje. Jei iki 2000 metų aukščiausia vieta, kurią užimdavo Didžioji Britanija, buvo 9, tai buvo dar 1980 metais, tuomet 2012 metais britai buvo jau trečiojoje vietoje, o 2016 metais — antrojoje. Jei atsižvelgsime į minimalų, jei ne visišką, dopingo skandalų nebuvimą, palyginti su kitomis šalimis, kyla pats klausimas: ar kartais Pasaulio antidopingo agentūra nesielgia šališkai?
Be abejo, visa tai gali būti tik sutapimai ir gyvenimo negandos, tačiau paprasti piliečiai neturi kito pasirinkimo, kaip tik sudaryti įvairias prielaidas nelogiškų ir nepatvirtintų dokumentų apie rusus fone.
Ne mažiau įdomi ir Rusijos valdžios, ir Tarptautinio olimpinio komiteto bei WADA reakcija į tolesnę įvykių eigą. Tuo tarpu įvykiai vystosi greitai ir iki šiol nenuspėjamai.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakcija niekam nepasirodė netikėta. Ginti savo garbę ir sportininkų teisę kitose olimpinėse žaidynėse dalyvauti su savo vėliava ir himnu. Viskas logiška. Tik kyla klausimas — kaip gintis?
Kare visos priemonės pateisinamos. Todėl, nors šalies olimpinis ir parolimpinis komitetai kartu su RUSADA įvairiose konferencijose, posėdžiuose ir susirinkimuose sprendė, kaip paduoti ieškinius, ar jie bus paduodami iš viso ir kokiu kiekiu, Rusijos tyrimo komitetas paskelbė garsų pareiškimą.
Anot komiteto atstovų, buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos vadovas Grigorijus Rodčenkovas WADA pateikė alternatyvią sportininkų duomenų bazę, kuri nebuvo patikrinta ir nustatyta. Be to, komitetas teigė, kad Rusijos sportininkų duomenų bazę galima buvo pasiekti iš JAV ir Vokietijos, o tokiu būdu buvo galima pakeisti dopingo patikrinimų rezultatus.
WADA reakcija į komiteto informaciją buvo juokingai banali. Į visus žiniasklaidos klausimus jie atsakė šablonine fraze, neva visa informacija jau buvo pateikta gruodžio pradžioje ir daugiau paaiškinimų nebus. Labai primena situaciją, kai kaltinamasis ar įtariamasis atsisako duoti parodymus prieš save. Iš tiesų, ką čia bepridursi.
Grįžtant prie Rusijos federacijų veiksmų, jie kol kas atrodo gerai suderinti ir sukoordinuoti, o tai yra svarbu. Rusijos olimpinis ir parolimpinis komitetai yra pasirengę pradėti ginčytis CAS prieš WADA kaip trečiasis asmuo iš RUSADA pusės. Belieka laukti galutinio RUSADA sprendimo, tačiau dabar galima drąsiai teigti, kad šio skandalingo proceso esmė bus nustatyta ne anksčiau kaip kitą pavasarį. Kai iki žaidynių liks keli mėnesiai, ir sportininkai net nesupras, ar jie vis dar turi galimybę pasirodyti pagrindinėse ketverių metų sporto varžybose, ar ne.
Nelaukiant 2020 metų pavasario, galima užtikrintai pasakyti tik vieną dalyką. Tarptautinis olimpinis komitetas, savo noru ar ne, pateko į nepaprastai pažeidžiamą padėtį, atsižvelgiant į priklausomybę nuo privačios komercinės organizacijos. Jei TOK nuspręs nuo žaidynių nušalinti visus rusus, uždraus naudoti vėliavą ir himną, vargu, ar svarbiausi pasaulio sporto pareigūnai sugebės drąsiai pažvelgti į bet kurio kritiko akis. Nes neturės ką atsakyti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
