Daugeliui tų, kurie periodiškai stebi, kas vyksta JAV ir Rusijos santykiuose, gali susidaryti įspūdis, kad Amerikos elitas Rusiją suvokia labai keistai ir prieštaringai.
Viena vertus, JAV senatoriai, "kongresmenai" ir Donaldo Trampo administracijos valdininkai dažnai laikosi požiūrio apie Rusiją, kaip apie tam tikrą "regioninę imperiją" su į "skutus sudraskyta ekonomika", senstančia visuomene ir "surūdijusiomis raketomis, kurios neskraido".
Atitinkamai šios idėjos stumia juos į gana atmestiną požiūrį į Rusiją apskritai ir ypač į agresyvios antirusiškos politikos riziką. Kita vertus, tie patys Amerikos senatoriai, "kongresmenai" ir Donaldo Trampo administracijos valdininkai staiga pradėjo kalbėti apie būtinybę derėtis su Rusija dėl ginklavimosi varžybų prevencijos ir sudaryti kažkokią naują sutartį, kuri galėtų tapti "nauju strateginiu ginklu".
Ginklų kontrolės temos aktualizavimas yra ypač svarbus dėl to, kad juos labiausiai jaudina poreikis sudaryti kažkokį ribojamąjį susitarimą su Rusija, demokratų senatoriais, tai yra, būtent partijos atstovais, kurie pačią bet kokių derybų su Rusija idėją pavertė toksiška bet kuriam Amerikos politikui.
Kaip pranešė leidinys "The Hill", senatoriai-demokratai jau įtaria Trampą už tai, kad jis nenori derėtis su Rusija, ir jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitais metais bus labai svarbios šios derybos. Senato Užsienio politikos komiteto narys Bobas Menendezas (Bob Menendez) net sukritikavo Baltuosius rūmus už tariamą nenorą pratęsti 2021 metais pasibaigsiančią tarpusavio apribojimų sutartį.
Atrodytų, kodėl reikia bijoti rusiškų raketų, jei jos yra aprūdijusios ir neskraido, o ekonomika, gaminanti šias aprūdijusias raketas, — žlugusi? Kam kurti kampanijas, kuriomis siekiama užblokuoti Rusijos žiniasklaidos ir prorusiškų projektų socialiniuose tinkluose paskyras, jei Rusijos politinis, ekonominis ir kultūrinis plėtros modelis niekam nepatinka? Veiksmai nesutampa su žodžiais.
Susidūrus su akivaizdžia Rusijos užsienio politikos sėkme, ir dėl jos nenoro "subyrėti" (to iš jos buvo tikimasi dar 2014 metais) ir Rusijos įtakos didėjimas svarbiausiuose planetos regionuose (o užjūrio ekspertams labia skauda širdį ir piniginę dėl padėties Viduriniuosiuose Rytuose), Amerikos žiniasklaida ir ekspertų bendruomenė pradeda ieškoti šio neaiškaus reiškinio paaiškinimo. Šių paaiškinimų ieškojimas verčia juos daryti dvi nesuderinamas išvadas ir, ko gero, šis nenuoseklumas lemia Vašingtono požiūrį į Rusiją su savita šizofrenija.
Tipiškas populiaraus požiūrio į tai, kas vyksta "Rusijos fronte", aiškinantis kovą dėl Amerikos hegemonijos išsaugojimo, pavyzdys yra straipsnis "The New York Times" pavadinimu "Rusija — nuosmukyje. (Tada) kodėl Putinas — toks didžiulis priešas?"
Pagrindinės Amerikos žiniasklaidos žurnalistai nuo pat teksto pradžios pareiškė savo versiją: "Rusijos ekonomika žlunga, o jos jaunimas yra nusivylęs, tačiau neramumų Amerikoje ir Europoje sąlygomis Rusija ir jos vadovas per du dešimtmečius patiria ilgą sėkmės periodą".
Tai yra labai šabloninis tekstas, kuriame, pavyzdžiui, autorius demonstruoja visišką nesusipratimą dėl to, kad nominalaus BVP naudojimas yra gana netinkamas būdas, norint palyginti ekonomiką.
Autorius taip pat netiesiogiai bando išduoti antipatriotines nemažos dalies "auksinio jaunimo" atstovų iš elitinių Maskvos ir Sankt Peterburgo universitetų pozicijas dėl Rusijos jaunimo padėties.
Nors amerikiečių žurnalistas vis dar sugebėjo rasti stiprybės pastebėti faktą, kad prezidento reitingas siekia 70 proc. (jis negali pasitikėti "Levada Center" apklausa dėl akivaizdžių ideologinių priežasčių), tačiau jis nenorėjo bandyti suprasti, kodėl reitingas vėl yra tokio aukšto lygio.
Tai logiška: jei teorija (arba redakcinė užduotis) nesutampa su faktais, tuo blogiau faktams. Apibendrinant, gauname tradicinę išvadą tokiu stiliumi: "Tai ne Rusija stipri, tai Vakarai rodo silpnumą". Ir akivaizdu, kad vienintelis logiškas sprendimas, kurį gali priimti tokia idėja besinaudojantis politikas — sutraiškyti Rusiją visais įmanomais būdais, kad būtų pasiekta pergalė.
Pabrėžkime, kad supratimas apie ekonomiką niekada nebuvo stiprioji "The New York Times" pusė. Straipsnių paketas dabar skelbia, kad kapitalizmas yra kaltas dėl gimstamumo sumažėjimo Vakaruose. Todėl pereiname į alternatyvų požiūrį į Rusijos realybę iš "Bloomberg" verslo informacijos agentūros analitikų.
Žurnalistai, kurie specializuojasi finansų sektoriuje (kuris dažnai verčia dirbti su skaičiais, o ne su stereotipais), taip pat remiasi 2014 metų problemomis ir sankcijomis, tačiau daro kitas išvadas:
"Prieš penkerius metus Rusijos centrinio banko pirmininkės Elviros Nabiulinos sprendimas paleisti rublį į laisvąją rinką susidūrė su sunkiu išbandymu. Žlugus naftos kainoms ir tarptautinėms sankcijoms Rusijos valiuta pasiekė tokį piką, kad net kurso padidėjimas 650 bazinių punktų negalėjo jo iškart sustabdyti pusę dešimtmečio į priekį, o vaizdas Rusijos rinkose atrodo visiškai kitoks".
Tekste pažymima, kad padėtis pasikeitė dėl konservatyvios biudžeto politikos, mažesnės infliacijos ir vadinamojo dvigubo biudžeto pertekliaus ir teigiamos einamosios sąskaitos vertės — pasiekimo. Išvertus iš "ekonominės kalbos į rusų kalbą", tai reiškia, kad Rusija uždirba daugiau nei išleidžia ir parduoda išoriniam pasauliui daugiau nei iš jo importuoja. Dvigubas perteklius, minimas "Bloomberg" medžiagoje, yra gana skaudi tema pačioms JAV, kurios (nepaisant visų Donaldo Trampo pastangų ir jo pradėto prekybos karo prieš Kiniją, Europos Sąjungą ir beveik visas Vašingtono sąjungininkes) negali išeiti iš dvigubo deficito būsenos. Tai yra, jie gyvena didindami skolas ir tuo pat metu importuoja (su skola) daug daugiau, nei gali eksportuoti į pasaulio rinkas.
Amerikiečių finansų žurnalistų bandymas žvelgti į ateitį taip pat lėmė rezultatus, kurie jokiu būdu nesutampa su stereotipinėmis mintimis apie Rusiją apskritai ir konkrečiai Rusijos valiuta: "Remiantis "Bloomberg" atliktu tyrimu, kuriame buvo apklausti 57 (instituciniai) tarptautiniai investuotojai, prekybininkai ir vadybininkai [bankuose ir investicinėse įmonėse — Sputnik] rublis (investuotojams) siūlo saugų prieglobstį, nes kyla susirūpinimas dėl JAV ir Kinijos prekybos karo.
"HSBC Holdings Plc" analitikai mato rublio augimą net septyniais procentais nuo dabartinio lygio, rublis vadinamas besivystančių Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių "švyturiu" (rinkose)".
Stambių finansų srities atstovų nuomonė, žinoma, nėra garantija, kad Rusijos ekonomikai ir valiutai viskas bus gerai. Reikia pereiti bent dar vieną Amerikos sankcijų etapą 2020 metais — tas pačias "pragariškas sankcijas", kurios yra rengiamos JAV Senate.
Praktika rodo, kad Jungtinių Valstijų galimybės "suplėšyti į gabalus" Rusijos ekonomiką yra pervertintos. Galbūt pamažu racionalesnis požiūris į Rusiją ir jos vietą pasaulio reitingų lentelėje vis dėlto panaikins Amerikos elito galvoje mintį, kad Rusijai reikia daryti šiek tiek daugiau spaudimo — ir viskas iškart Vašingtone pasitaisys. Su rimtesniais oponentais net dabartinė (nelabai pagrįsta) Amerikos politikų karta vis dar bando derėtis bent jau kai kuriais klausimais ir kartais ieškoti kompromisų.
Tačiau jei protingas požiūris į situaciją nenugalės, tai turi ir savo privalumų, apie kuriuos kadaise kalbėjo Vladimiras Putinas: "Aš kartais pagalvoju, kad mums būtų gerai, jei tie, kurie įveda sankcijas, įvestų visas, kurios tik gali būti įvestos, ir kuo greičiau. Tai leistų mūsų rankomis ginti savo nacionalinius interesus tokiomis priemonėmis, kurias mes laikome veiksmingiausiomis".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
