VILNIUS, gruodžio 31 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų 2021-2030 m. planui, praneša ministrų kabineto spaudos tarnyba.
Dokumente aprašomi artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovoje su klimato kaita. Planas bus pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio turėtų įvertinti nacionalinius planus.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad aktyvus verslo, visuomeninių organizacijų ir piliečių įsitraukimas rengiant šį planą tik patvirtina, kad klimato kaitos problema yra aktuali ir rūpi visai visuomenei.
Dokumente numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui. Tarp jų yra priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.
Iki 2030 metų Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.
Nacionaliniame plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 metų Lietuvos transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje — 9,1 proc., pramonėje — 9,8 proc., o atliekų sektoriuje — net 52,4 proc.
Preliminariais skaičiavimais, visoms priemonėms įgyvendinti reikės 14 milijardų eurų.
Anksčiau Seimo narys, partijos "Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" narys Arvydas Anušauskas sukritikavo Vilniaus ketinimus finansuoti kovos su klimato kaita projektus. Jo nuomone, respublikos investicijos gali būti nereikšmingos ir reikalingas visiškai kitoks požiūris į problemą.
