VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Estijos valdančioji koalicija neketina ratifikuoti valstybės sienos susitarimo su Rusija, pasirašyto 2014 metais. Taip interviu ERR sakė Estijos Riigikogu pirmininkas Henas Poluasas (Henn Põlluaas).
Tuo pat metu, pasak politiko, jei Rusija pirma ratifikuotų sienos sutartį, Talinas neturėtų į tai reaguoti.
"Nieko nereikėtų daryti. Be abejo, neturėtume jo ratifikuoti. Jei sudarysime naują pasienio susitarimą ir atsisakysime tų teritorijų (Ivangorodo ir Pečiorų rajonas — Sputnik), tai turės milžiniškas teisines pasekmes", — sakė jis.
Poluaso nuomone, tokiu būdu Talinas "panaikina Tartu taikos sutartį" ir Estijos "paveldėjimą".
Susitarimas dėl Rusijos ir Estijos tarpusavio sienų pripažinimo buvo pasirašytas 2005 metais. Tačiau Estijos parlamentas ratifikuodamas pasienio sutartį į dokumentus įtraukė nuostatas, kurios nebuvo numatytos pradiniame tekste. Valdžia įtraukė preambulę su nuorodomis į netekusią galios 1920 metų Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos. Maskva tai įvertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorinius ieškinius Rusijai, ir RF parašas sutartyje buvo atšauktas.
Pirmasis svarstymas dėl sienos sutarties projekto Estijos parlamente įvyko 2014 metų balandį. Tačiau tada respublikoje po rinkimų pasikeitė parlamento sudėtis, į valdžią atėjo nauja vyriausybė, todėl ratifikavimo procesas prasidėjo iš naujo.
2015 metų rudenį vyriausybė vėl atsiuntė parlamentui įstatymo ratifikavimo įstatymo projektą. Šalys sutarė, kad sutarties ratifikavimo procesas abiejose šalyse vyks lygiagrečiai, tačiau terminai nebuvo nustatyti.
Teritorinės Estijos konservatorių pretenzijos Rusijos Federacijai
Poluasas yra Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE), kuri nepritaria sienos sutarties ratifikavimui, vadovo pavaduotojas. Pasak partijos atstovų, šis dokumentas dalį "Estijos teritorijos" suteikia Rusijos Federacijai. Visų pirma teritoriją už Narvos ir Pečiorų dalį.
Pagal Tartu taikos sutartį, pasirašytą tarp Sovietų Rusijos ir Estijos 1920 metais, dalis Rusijos žemių — Ivangorodas su gretima teritorija (dabar Leningrado srities Ivangorodas) ir didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo srities Pečiorų rajonas) — atiteko Estijai. Tačiau Estijai tapus TSRS dalimi, dokumentas prarado savo galią.
Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Tartu sutartį laiko istoriniu dokumentu, neturinčiu teisinės galios. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažymėjo, kad Estijos teritoriniai reikalavimai Rusijos atžvilgiu yra visiškai nepriimtini. Jos nuomone, tokie pareiškimai rodo kai kurių Estijos politikų norą sugadinti bet kokią teigiamą dvišalių santykių apraišką.
Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pažymėjo, kad Estijos valdžia, ragindama atsisakyti Rusijos ir Estijos pasienio sutarties, rodo "politinį trumparegiškumą".
