VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Viena pagrindinių naujienų, pernai sukrėtusių Lietuvos visuomenę, buvo informacija, kad nacių bendrininkas ir lietuvių nacionalistas Jonas Noreika-Generolas Vėtra tariamai dalyvavo žydų gelbėjime Antrojo pasaulinio karo metu.
Be to, oficialusis Vilnius nuėjo dar toliau, ir gruodžio pabaigoje paaiškėjo, kad Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija rengia įstatymo projektą, pagal kurį Lietuva oficialiai pripažintų, kad šalis "nedalyvavo Holokauste".
Kaip Sputnik Lietuva interviu pasakojo istorikas ir publicistas Armenas Gasparianas, yra keletas punktų, keliančių abejonių dėl informacijos, kurią Lietuvos valdžios institucijos neseniai paskelbė apie Noreiką, patikimumo.
"Pirmasis. Keista, kad šis dokumentas anksčiau nebuvo žinomas ir pasirodė tuo metu, kai buvo išreikštos labai rimtos abejonės dėl Noreikos asmenybės tarptautiniu lygiu. Antrasis. Nors, atrodytų, lietuviai sukūrė tam tikro tipo kultą aplink Noreiką, kur visos jo gyvenimo aplinkybės buvo skelbiamos pavydėtinu pastovumu, tačiau šis epizodas dėl tam tikrų priežasčių buvo nežinomas iki šiol. Trečiasis. Netikiu, kad tokie sutapimai gyvenime apskritai yra įmanomi. Ir, mano manymu, būtų gerai atidžiai išnagrinėti šį dokumentą, siekiant nustatyti jo tikrumą", — pažymėjo Gasparianas.
Taip pat yra ketvirtoji aplinkybė, kuri, pasak eksperto, turėtų būti laikoma svarbiausia ir reikšmingiausia pasakojime apie "Noreiką — žydų gelbėtoją".
"Lietuva dėl "Lietuvos aktyvistų fronto" veiklos buvo beveik "Judenfrei" — "laisva nuo žydų". Jų likimas buvo labai liūdnas — jie visi buvo nužudyti. Tada, žinoma, jokiems Holokausto aukų palikuoniams nebuvo grąžinta nuosavybė. Todėl Lietuvos valdžia, stebėdama kaip Lenkija šiuo metu stengiasi atsiriboti nuo jos dalyvavimo Holokauste istorijos, nusprendė vadovautis tuo pačiu scenarijumi. Tačiau kartoju: yra viena svarbus žodžių junginys, įveikiantis absoliučiai visus karo nusikaltėlių, tokių kaip Noreika, gynybos kozirius. Šis junginys — "Judenfrei", — pabrėžė Gasparianas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras gruodį pareiškė, kad nacių bendrininkas Jonas Noreika-Generolas Vėtra tariamai "organizavo žydų gelbėjimą" Šiauliuose.
Kunigo Jono Borevičiaus liudijimai tariamai rodo, kad Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos pasipriešinimui prieš nacių okupantus ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose.
Lietuvoje Noreika laikomas "tautos didvyriu", tačiau yra duomenų, kad "kovotojas už nepriklausomybę" buvo nacių bendrininku ir prisidėjo prie žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.
Baltijos šalių vadovybė atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Piliečiai, atvirai neigiantys oficialią Vilniaus poziciją šiuo klausimu, yra persekiojami.
Lietuvoje gerbiami nacių bendrininkai Jonas Noreika ir "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurių žiaurūs veiksmai valstybėje vertinami kaip kova su sovietine okupacija.
Lietuvoje "miško broliai" yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, veikę šalyje 1940–1950 metais. Jie prisidėjo prie civilių gyventojų ir sovietų partijos darbuotojų žudymo.
