Vilniuje nori pastatyti paminklą Antanui Smetonai

© Sputnik / Владислав АдамовскийВильнюс с высоты птичьего полета, архивное фото
Вильнюс с высоты птичьего полета, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Anksčiau paminklas Smetonai buvo atidengtas pirmojo Lietuvos prezidento gimtajame mieste Užulėnyje, Ukmergės rajone. Dabar nori įamžinti jo atminimą Lietuvos sostinėje

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Vilniuje paminklas gali iškilti tarpukario Lietuvos prezidentui-diktatoriui Antanui Smetonai, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę, kuriai vadovaus Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. Darbo grupė prireikus taip pat galės pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų.

Darbo grupei buvo pavesta pasiūlyti miesto viešąją erdvę Vasario 16-osios Akto signataro Smetonui paminklui pastatyti, taip pat parengti pasiūlymus dėl paminklo meninės-architektūrinės idėjos konkurso organizavimo. Vieta turi būti suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe.

Sprendimai turi būti pateikti Vyriausybei iki kovo 16 dienos.

Армен Гаспарян - Sputnik Lietuva
Politologas: Vilnius šlovina diktatorių, kuris pabėgo nuo lietuvių

Antanas Smetona buvo vienas iš karinio perversmo respublikoje lyderių ir organizatorių, vėliau — nustatyto autoritarinio režimo vadovas. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, jis atvirai rėmė hitlerinę Vokietiją ir priešinosi Tarybų Sąjungai.

Taip pat jo valdymo laikotarpiui buvo būdinga žiniasklaidos cenzūra, Konstitucijos pakeitimas (iš jos išnyko formuluotė, kad Lietuva yra demokratinė respublika), pirmosios Lietuvoje politinių kalinių koncentracijos stovyklos sukūrimas, masinė emigracija.

Anksčiau paminklas Smetonai buvo atidengtas jo gimtajame mieste Užulėnyje, Ukmergės rajone. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, istorikas Armenas Gasparianas, dabartiniams Lietuvos politikams Smetona yra XX amžiaus Lietuvos valstybingumo personifikacija, ir jų visiškai netrikdo tai, kad jis atėjo į valdžią įvykus valstybės perversmui, ir kad po šių įvykių Lietuvoje atsirado Europos fašistinė diktatūra.

Kaip pabrėžė istorikas, noras turėti nacionalinius didvyrius yra visiškai suprantamas bet kuriai šaliai, vis dėlto Lietuvos valdžia ilgoje valstybės istorijoje galėjo pamėginti rasti šio titulo vertesnių asmenybių, daug labiau nusipelniusių šaliai.

Naujienų srautas
0