VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Nurodytais metais VS studijas keturiuose Lietuvos universitetuose (Klaipėdos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus) baigė 2087 Lietuvos piliečiai, 5 iš 6 — moterys. Daugiau nei pusė baigusiųjų minėtas studijas — Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventai. Kasmet VS studijas baigė vidutiniškai 261 asmuo, rašoma Higienos instituto pranešime.
Tyrimas atskleidė, kad 76,1 proc. absolventų dirbo. 9,6 proc. absolventų darbavosi dviejose darbovietėse, 1,9 proc. — trijose ir daugiau. 3 proc. absolventų buvo bedarbiai, 7 proc. — emigravę. O apie 13,7 proc. absolventų informacijos gauti nepavyko.
Daugiausia VS studijų absolventų (29,5 proc.) dirbo gamybos ar prekybos įmonėse. Nemaža dalis VS studijų absolventų darbavosi asmens sveikatos priežiūros įstaigose — 18,6 proc., 7,3 proc. jų — farmacijos, medicinos prietaisų ir veterinarijos įmonėse ar firmose. 21,8 proc. absolventų triūsė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos VS priežiūros įstaigose (savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre ir VS specializuotose įstaigose). Skaičiuojant nuo visų 2011–2018 metais baigusiųjų studijas, VS priežiūros įstaigose dirbo tik 16,6 proc. absolventų. Nustatytas pasitraukimo iš profesijos mastas – 78,1 proc., arba 83,4 proc., skaičiuojant nuo visų baigusiųjų studijas.
Išanalizavus duomenis apie dirbančių VS studijų absolventų profesijas, priskirtas jiems darbdavio, nustatyta, kad darbuotasi pagal 187 skirtingas profesijas. Pagal specialybę dirbo 28,7 proc. absolventų, arba 21,9 proc. baigusių studijas.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose besidarbuojantys absolventai dažniausiai priskirti slaugos specialistams, gamybos, prekybos įmonėse — reklamos ir rinkodaros specialistams, ugdymo įstaigose — dietistams ir mitybos specialistams. Pagal darbo vietose priskirtus profesijos kodus 71,3 proc. dirbančių absolventų ir 78,1 proc. baigusiųjų VS studijas dirbo ne pagal įgytą profesiją.
VS studijų absolventų pasitraukimo iš profesijos lemiantys veiksniai — neadekvatus darbo užmokestis, tobulėjimo galimybių stoka, prasti darbuotojų ir įstaigų administracijų (vadovų) santykiai, laikui bėgant atsirandantis nusivylimas darbu VS priežiūros srityje bei plačiai pritaikomos studijų metu įgytos žinios.
