VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Nepaisant teiginių apie "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos, Lietuva nustatė naują antirekordą, patekdama į labiausiai šąlančių Europos šalių sąrašą, rašo ekspertas Aleksejus Iljaševičius "RuBaltic.ru" medžiagoje.
Anksčiau "Eurostato" tyrime buvo teigiama, kad Lietuva užėmė antrąją vietą tarp ES valstybių narių, kurių gyventojai dažniausiai teigė negalintys sau leisti tinkamo šildymo namuose. Lietuvoje apskaičiuotas rodiklis buvo 28 procentai. Pirmąją vietą užėmė Bulgarija, kurioje šia problema skundėsi 34 procentai gyventojų.
"Vilnius, žinoma, gali pasidžiaugti, kad yra ne pirmojoje vietoje — atotrūkis nuo bulgarų yra gana didelis. Bet jei analizuosime pastarųjų metų tendencijas, palyginimas akivaizdžiai nėra palankus Lietuvai", — pažymėjo ekspertas.
Palyginti su 2006 metų duomenimis, Lietuvoje apskaičiuotas rezultatas beveik nepasikeitė. Tuo tarpu Bulgarijos gyventojų, pasisakiusių apie šildymo problemą, dalis per pastaruosius 12 metų sumažėjo daugiau nei perpus.
"Įsidėmėtina, kad net kaimyninėse Baltijos šalyse situacija yra visiškai kitokia. <...> Taigi, remiantis Europos statistikos agentūros duomenimis, Lietuvos situaciją galima pavadinti regionine anomalija", — rašo Iljaševičius.
Ekspertas pabrėžė, kad iš visų Baltijos šalių būtent Lietuva įsitvirtino kaip Baltijos "nepriklausomybės" flagmanas. Vilnius aktyviausiai iš visų pasisako už pasitraukimą iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir kovą su Baltarusijos atomine elektrine (Astravo AE).
"28 procentai lietuvių, negalinčių palaikyti normalios temperatūros savo namuose šildymo sezono metu, savo kailiu pajuto vyriausybės "geriausią praktiką ir kompetenciją" energetikos srityje. <...> Juokingiausia tai, kad Lietuvos įmonė ne tik kalba apie abstrakčias aplinkos problemas, bet taip pat turi drąsos patarti, kaip optimizuoti šildymo sistemą", — pastebi autorius.
Anot Iljaševičiaus, jei tęsis pastarųjų metų tendencijos, Lietuva netrukus aplenks Bulgariją labiausiai šąlančių Europos Sąjungos šalių reitinge.
"Tuomet ir daugiausiai geriančių pasaulio šalių viršūnėje Baltijos šalis tik sustiprins savo lyderystę: vietiniai gyventojai nuo žiemos šalčių gelbėsis ne šildymu, o stipriaisiais gėrimais", — padarė išvadą ekspertas.
Baltijos šalių "energetinė nepriklausomybė"
Lietuvos politikai dažnai iškelia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos klausimą. Visų pirma, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ketina išeiti iš BRELL energetikos žiedo, į kurį taip pat įeina Rusija ir Baltarusija.
Dabar Baltijos šalys turėtų prisijungti prie Europos tinklų per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tačiau toks sprendimas gali pasirodyti nepalankus Lietuvai, nes ši jungtis veikia su sutrikimais, o energija galutiniam vartotojui gali būti brangesnė.
Lietuva taip pat nusprendė atsisakyti rusiškų dujų, nuomodama SGD terminalą iš Norvegijos. Tačiau dujas šiais metais pradėta priimti ir iš Rusijos. Per daugiau nei mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris tanklaivius su rusiškomis SGD.
Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad rusiškų dujų tiekimas — vienintelis būdas Vilniui sustabdyti savo SGD terminalo bankrotą. Be to, ekspertas pabrėžė, kad rusiškas kuras yra naudingas Lietuvai, tačiau apskritai situacija yra absurdiška, nes Lietuva rado "alternatyvą" rusiškoms dujoms SGD iš Rusijos pavidalu.
