Kaip rodo naujausios apklausos, atliktos praeitų metų gruodžio viduryje, jei rinkimai į Seimą įvyktų artimiausiu metu, 5 proc. barjerą įveiktų 6 partijos.
Daugiausiai balsų — 16,6 proc. — gautų "Tėvynės sąjunga" (lapkričio mėnesį — 17,3 proc.). Antroje vietoje su 12,2 proc. rikiuojasi Gintauto Palucko socialdemokratai (lapkritį — 13 proc.). Toliau su 8,9 proc. visuomenės palaikymu "Darbo partija" (lapkritį — 6,9 proc.). Valdantieji "valstiečiai" — tik ketvirti, su 6,9 proc. piliečių parama (lapkritį — 8,3 proc.).
Penkti — Remigijaus Žemaitaičio "tvarkiečiai", kurie gautų 5,5 proc. balsų (lapkritį — tik 3,4 proc.). Paskutinis 5 proc. palaikymo ribą peržengtų Lietuvos liberalų sąjūdis su 5,4 proc. rinkėjų palaikymu (lapkritį — tik 3,9 proc.).
Jeigu kalbėtume apie tuos, kurie "beldžiasi į Seimo duris", tai Lietuvos lenkų rinkimų akciją kol kas remia tik 4,2 proc. apklaustųjų (lapkritį — 3,9 proc.), Naglio Puteikio vadovaujamą Centro partiją "Gerovės Lietuva" — 3,1 proc. (lapkritį — 2,1 proc.), Aušrinės Armonaitės "Laisvės partiją" — 2,3 proc. (lapkritį — 3 proc.). Dar mažiau — 2,2 proc. balsų (lapkritį — 2,4 proc.) — surinktų Gedimino Kirkilo Lietuvos socialdemokratų darbo partija.
Galiausiai, svarbu pažymėti, kad trys iš dešimties (30,2 proc.) respondentų prisipažino, jog nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų. Ką visa tai reiškia?
Opozicija vėl ant žirgo?
Pradėkime nuo pirmaujančių. Konservatorių lyderystė yra logiška dėl kelių priežasčių. Pirma, kai valdantieji vykdo dideles reformas ir daro klaidas, bet kuri opozicija klesti. Antra, dešiniajame partiniame flange "Tėvynės sąjunga" neturi rimtų konkurentų — liberalai krizėje. Trečia, kairiųjų partijų reitingai Lietuvoje labai nestabilūs, o konservatorių rinkėjas labai ištikimas ir disciplinuotas — kitaip tariant, kol konkurentai silpnėja, jie savo balsus visada surinks.
Tokiu būdu, galima prognozuoti, kad iki rinkimų "Tėvynės sąjungos" populiarumas ne tik nesumažės, bet gali dar ir šiek tiek išaugti. Didesnė mįslė — kodėl antroje vietoje įsitvirtino Palucko socdemai? Jau savivaldos rinkimai parodė, kad skilimas partijos nesužlugdė. Antra vertus, nacionalinis politinis lygmuo — kitas dalykas. Tačiau ir šiuo atveju socdemai yra lyderių grupėje. Galimas paaiškinimas — juos vėl remia daugiau ar mažiau mąstantis kairysis rinkėjas, kuris pabėgo pas "valstiečius", bet dabar nusivylė jais.
Panašiai galima aiškinti išaugusį "darbiečių" populiarumą. Įdomus sutapimas — praeitų metų lapkritį juos rėmė 6,9 proc. Lietuvos gyventojų, o "valstiečius" — 8,3 proc.; gruodį situacija apsivertė aukštyn kojom. Atitinkamai, galima įtarti, kad Karbauskis praranda ir daugiau ar mažiau populistinį elektoratą. Tačiau "laidoti" jį dar anksti.
Visi už vieną ir vienas už visus?
Didelė sėkmė, kad su "valstiečiais" lieka Skvernelis. Be to, iki rudens rinkėjai spės primiršti biudžeto priėmimo chaosą ir kitas "valstiečių" nuodėmes. Tuo pat metu partijos užduotis — daryti kuo mažiau klaidų ir surengti efektyvią rinkiminę kampaniją, kuri galėtų išvesti ją ir į 2-3 vietą (tuo labiau, kad daug rinkėjų dar neapsisprendė). O toliau derybos dėl koalicijos.
Šiame kontekste galima teigti, kad valdančiųjų nesugebėjimas įveikti prezidento veto ir sumažinti rinkiminį barjerą partijoms ir koalicijoms komplikavo potencialių "valstiečių" sąjungininkų galimybes patekti į parlamentą — pirmiausia, lenkų, kuriems dideliu išbandymu tapo Jaroslavo Narkevičiaus situacija, ir socdarbiečių, kurie "plaukioja" reitingų dugne. Tačiau Karbauskis po balsavimo neatrodė labai nusiminęs, galbūt todėl, kad dabar derybose su tais pačiais socdarbiečiais galės užimti kietesnę poziciją (arba jūs su mumis, arba iš viso nieko negausite).
Apskritai, "valstiečiai" net su mažais procentais turi žymiai daugiau potencialių koalicijos partnerių, negu konservatoriai ("darbiečiai", lenkai, "tvarkiečiai", socdemai, socdarbiečiai). Tiesa, jų lyderis spėjo sugadinti santykius su Palucku ir Žemaitaičiu, kuris vis dar žaidime. Tačiau, kaip rodo Lietuvos politikos praktika — šiandien susipyko, rytoj susitaikė; jokių draugų ir priešų — tik interesai. Derybos, žinoma, bus sunkios, bet valdžios troškimas dažnai padeda įveikti bet kokius nesutarimus.
Tačiau iš esmės, galutines išvadas dėl įvairių partijų perspektyvų Seimo rinkimuose ir būsimos daugumos daryti dar anksti, bet tam tikros tendencijos jau ryškėja. Didžiausia intriga — ar po jų susiburs nauja antikonservatoriška koalicija su "valstiečiais" priešakyje. Statymai kyla, kova aštrėja.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
