VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Amerikos mokslininkai atliko išsamią atmosferos oro aerozolių analizę ir aptiko debesyse daugybę grybelinių sporų fragmentų, kurie gali sukelti alergiją ir astmą žmonėms. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science Advances".
Kalifornijos universiteto Irvine (JAV) mokslininkai 2016 metais atliko atmosferos oro tyrimus Oklahomoje. Naudodami specialų prietaisą, jie surinko itin mažas ore suspenduotas daleles, kurių dydis buvo 20–60 nanometrų, ir ištyrė jų sudėtį, naudodamiesi masės spektrometru, ant platinos adatos paviršiaus.
Tai buvo visiška staigmena mokslininkams, kai jie rado daugybę grybų sporų fragmentų iš atmosferos dulkių dalelių. Autoriai teigia, kad šie fragmentai anksčiau nebuvo žinomi dėl to, kad jie yra labai maži — ne daugiau kaip 30 nanometrų. Atmosferos tyrimai buvo atlikti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais žemės ūkio rajone.
Paaiškėjo, kad sporų fragmentų kiekis atmosferoje kelis kartus viršijo leistinas normas. Tai kelia rimtą pavojų žmonėms — dėl mažo dydžio sporos gali lengvai prasiskverbti į plaučius bei sukelti alergiją ir astmą.
Norėdami išsiaiškinti, kaip oras prisipildo sporų fragmentais, mokslininkai atliko eksperimentą, kurio rezultatai parodė, kad grybų sporoms patekus į orą, jos sugeria drėgmę, išsipučia ir po to suskaidomos į fragmentus, kurių skersmuo yra apie 30 nanometrų.
"Daugybės atmosferos nanodalelių atsiradimas paprastai susijęs su dujų reakcija atmosferoje, kai dalelės auga iš dujų molekulių ir nesusidaro, kai sunaikinamos didesnės dalelės", — pranešime spaudai cituojamas pirmasis tyrimo autorius Maiklas Loleris (Michael Lawler).
Pasak jo, buvo netikėta nustatyti grybų fragmentus — sporų gabaliukus, kurie sprogo, prisigėrę drėgmės.
Tyrimo rezultatai padeda paaiškinti, kodėl lietingu ir drėgnu oru blogėja astma sergančių žmonių būklė.
Pasak tyrėjų, šios nanodalelės dalyvauja formuojant ledo kristalų debesis ir yra tarsi branduoliai, aplink kuriuos vandens molekulės susirenka daug greičiau nei aplink nepažeistas daleles, kurių dydis yra tūkstančiai nanometrų. Taip susidaro ledo kristalai, iš kurių susidaro debesys. Eksperimentas patvirtino ledo susidarymą aplink šias sporas per labai trumpą laiką.
"Didelės, nepažeistos biologinės dalelės atmosferoje yra labai retos, o grybo nanodalelės, atvirkščiai, yra labai paplitusios ir gali atlikti reikšmingą vaidmenį formuojant debesis, kupinus ledo kristalų", — sako Loleris.
Mokslininkai planuoja tęsti santykio tarp organinių dalelių ir debesų susidarymo tyrimus, kurie turėtų prisidėti prie tikslesnio orų prognozavimo ir klimato modeliavimo.
