VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Išskirtiniame Sputnik Lietuva interviu televizijos kanalo "Zvezda" žurnalistė Julija Šatilova papasakojo apie sulaikymą Vilniaus oro uoste.
Šatilova į Lietuvą atskrido šį penktadienį. Vilniaus oro uoste paaiškėjo, kad Latvija panaikino jos Šengeno vizą 2019 metų gruodžio 3 dieną.
Pasak merginos, ji atskrido į Lietuvą parengti reportažų ciklą apie tai, kaip vietos valdžia "kovoja su žuvusių kareivių paminklais, neleisdama ieškoti ir perlaidoti Raudonosios armijos karių palaikų" . Pagrindu medžiagai tapo Sputnik Lietuva paskelbta asociacijos "Užmiršti kariai" vadovo Viktoro Orlovo interviu.
Pasų kontrolės Vilniuje metu žurnalistei buvo pranešta, kad jos Šengeno viza panaikinta.
"Muitininkas pasų kontrolės metu pasakė "jūs turite dar vieną problemą" ir nuėjo pasitarti... Aš turiu prancūzišką penkerių metų Šengeno vizą, gautą neseniai, gegužę. Aš net nepagalvojau, kad ji gali būti pradelsta, nes buvo neseniai gauta. Jie toliau pradėjo aiškintis ir pasakė, kad ją [vizą] Latvijoje panaikino gruodžio pradžioje", — pasakojo Šatilova.
Po to ją nusivedė į pusrūsio patalpą, kur žurnalistė praleido keletą valandų iki skrydžio atgal į Rusiją. Šatilova sakė, kad pasieniečiai su ja elgėsi normaliai, jokių precedentų nebuvo.
Be to, pasak žurnalistės, TV kanalas susisiekė su Rusijos ambasada ir pas ją atvyko diplomatinės atstovybės atstovas.
"Pagrindinė problema buvo ta, kad iš tikrųjų paaiškėjo, jog Latvija atgaline data atšaukė mano vizą iš Latvijos. Apie tai aš sužinojau pasų kontrolės metu. Gruodžio pradžioje jie panaikino vizą, o maždaug lapkričio pabaigoje aš iš Rygos rengiau reportažą apie eitynes su fakelais, apie SS legionierius, apie stiprėjantį nacionalizmą", — pridūrė ji.
Žurnalistė vizos panaikinimą pavadino "mažu Latvijos kerštu".
"Latvija, kaip paaiškėjo, gali surengti tokį nedidelį kerštą, iš tikrųjų apie tai neįspėjusi", — pasidalino ji mintimis.
"Aš nesitikėjau, kad tai įmanoma, jog galima tokiu panaikinti Šengeno vizą, kurios šalis net neišdavė. <...> Tikriausiai daugiau galimybių [Latvijai] atsakyti nėra. Man atrodo, kad tai nėra labai teisinga, net jei jie nesutinka su mūsų reportažų pozicija, manau, jog tai nėra išeitis. Mes daug kur dirbame, ir nieko panašaus nebūna. Pasirodo, kad tik Latvija tokiu būdu veikia. Daugiau niekas", — papasakojo Šatilova.
Korespondentė prisiminė, kad panašus incidentas jai nutiko anksčiau Estijoje, kai ji kartu su filmavimo komanda skrido rengti reportažą. Tačiau iš Estijos juos tuoj pat išsiuntė, bet vizų nepanaikino.
Anksčiau Sputnik Lietuva buvo paskelbtas interviu su karo istorijos asociacijos "Pamiršti kariai" vadovu Viktoru Orlovu. Jis sakė, kad Lietuvoje jiems nebuvo leista ieškoti ir perlaidoti Raudonosios armijos kareivių palaikų.
Rusijos žiniasklaidos priespauda Baltijos šalyse
Baltijos šalių valdžios institucijos sistemingai kenkia Rusijos žiniasklaidai. Lietuvoje liepos mėnesį teismas nusprendė užblokuoti prieigą prie Sputnik Lietuva respublikos teritorijoje. Maskva sukritikavo Lietuvos veiksmus.
Rusijos žurnalistų sąjungos vadovas Vladimiras Solovjovas sakė, kad Lietuva nusprendė "atsikratyti Sputnik", nes tai, ką agentūra transliuoja, prieštarauja pagrindinių vietinių kanalų politikai". Liepos pabaigoje LRTK priėmė sprendimą iki rugpjūčio 1-osios atnaujinti prieigą prie Sputnik Lietuva interneto svetainės.
Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijų veiksmai šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Sputnik susidūrė su "atviru persekiojimu" Lietuvoje, nepaisant to, kad agentūra veikia, visiškai laikydamasi įstatymų ir aukštų žurnalistikos standartų.
