VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Estijos diplomatai sukelia rimtų problemų plėtojant Rusijos ir Estijos santykius, sakė interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas.
"Tokios istorinės nuorodos į dokumentus, kurie jau seniai neegzistuoja, teisiniu ir kitokiu požiūriu neturi jokios prasmės. Su tokiais pačiais pasisiekimais, Rusija galėtų apeliuoti susitarimą su Švedija, sudarytą 1721 metais, pagal kurį visa Estijos teritorija tapo Rusijos imperijos dalimi. Ir tai, kad Estijos diplomatas, asmuo, kuris turėtų užmegzti ryšius ir kontaktus, vietoj to skleidžia tokias menkavertes provokacijas — liudiją apie žemą intelektą ir Estijos lyderių moralinį lygį ir sukelia rimtų problemų Rusijos ir Estijos santykių plėtrai", — sakė politologas.
Anot Šapovalovo, Estijos žmonėms iš antirusiškų pareiškimų nėra jokios naudos.
"Estijos valstybė ribojasi su Rusija, ir mus, mūsų tautas, sieja tūkstančio metų istoriją. Tai galimybė užmegzti rimtus ekonominius ryšius, kultūrinius ryšius. Tačiau užuot plėtoję šiuos ryšius, užuot pasinaudoję palankia geografine, ekonomine padėtimi, vietoj to, kad gautų iš to ekonominę naudą, ką daro kitoje Suomijos įlankos pusėje — Suomijoje, Estija, deja, ėmėsi būti antirusiškos kampanijos frontininke. Estijos žmonėms tai neatneša jokios naudos, tik žalą, o dėl tokios Estijos ir Rusijos valstybių sąveikos situacijos kyla rimtų klausimų", — sakė jis.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid žodžius, kad 1920 metų Tartu taikos sutartis tebegalioja.
Ji pažymėjo, kad tokie pareiškimai rodo, kad šiuos pareiškimus teikiančių šalių politinis elitas turi "problemų ne su praeitimi, o su ateitimi". Be to, pasak oficialios užsienio reikalų ministerijos atstovės, Estijos valdžia tiesiog neturi "neturi kuo pritraukti rinkėjus".
Sekmadienį Kaljulaid pareiškė, kad Tartu taikos sutartis "buvo, yra ir liks Estijos valstybės gimimo liudijimu", kad ji galioja ir kad Estija savo noru nestojo į Tarybų Sąjungą.
Anksčiau Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pavelas Jablonskis paskelbė apie Varšuvos "besąlygišką" teisę į žalos atlyginimą iš Rusijos už "žalą", neva padarytą jai Antrojo pasaulinio karo metu.
