VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Staigus Latvijos geležinkelių krovinių apyvartos sumažėjimas daugiausia susijęs su neefektyviu tranzito valdymu. Tai pareiškė buvęs Latvijos transporto ministras Anrijs Matiss.
Anot jo, Ryga seniai žinojo, kad Maskva perorientuos krovinius į savo uostus ir modernizuos jų infrastruktūrą, tačiau tai nereiškia, kad Rusijos pusė visiškai ignoruoja Latvijos uostus. Matiss pabrėžė, kad gebėjimas derėtis yra svarbus šiuo klausimu.
Jis taip pat įvertino galimybę perorientuoti Latvijos tranzito pramonę į naujas rinkas.
"Mes neturime pamiršti apie savo geografiją, apie tai, kur esame! Neturime sienų su Kazachstanu ar Kinija. <...> Realybėje mes turime sienas su Rusija ir Baltarusija, su atsakingais šių šalių atstovais ir mes turime kalbėtis!", — cituoja Matiss Sputnik Latvija su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.
Buvęs Latvijos ministras pabrėžė, kad verslas yra ne tik politika ar geopolitika, bet ir ekonominis skaičiavimas. Matiss atkreipė dėmesį į tai, kad tarp Latvijos ir Baltarusijos vyko derybos dėl tranzito aukščiausiu politiniu lygmeniu, tačiau šis klausimas vis dar neišspręstas.
Be to, anot politiko, konteinerių gabenimas negali pakeisti pagrindinių krovinių, mokesčiai už kuriuos yra infrastruktūros palaikymo pagrindas.
"Konteinerių kroviniai yra naudingi atskiroms logistikos įmonėms, tačiau išlaikyti geležinkelį Latvijoje neįmanoma tik pervežant konteinerius! Esame arti Rusijos, kuri nekrauna anglių ir naftos į konteinerius! Žinoma, galime kalbėti apie konteinerių traukinius iš Kinijos ir įvairius pristatymus iš ir iš į Baltarusiją, tačiau arba derybos dėl to vyksta netinkamai, arba yra nepalankios sąlygos", — sakė jis.
Anksčiau Latvijos valdžia buvo susirūpinusi dėl Ventspilio verslininkų atsisakymo perimti naftos tiekimą iš Norvegijos į Baltarusiją, dėl to kroviniai išvyko į Klaipėdą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaits teigė, kad Ryga yra pasirengusi apsvarstyti galimybę investuoti į uostų terminalus.
Padėtis su Baltijos šalių uostais
Pastaruoju metu Rusija didina uostų veiklą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos dalis, kuri anksčiau naudojosi tranzitu per Baltijos uostus, štai jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.
Baltijos šalys mano, kad Rusijoje egzistuoja nuostata "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurių nedraugiškas ir nestabilus požiūris į ją.
Baltijos šalių politikai ir ekspertai jau ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių apimčių sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė "Sputnik Lietuva", Baltijos šalių jūros uostų praradimai yra susiję su anglių perkrovimų sumažėjimu, kurias Rusijos įmonės pradėjo vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku papildyti išvykstančius Rusijos krovinius.
