TSRS, kaip mes prisimename, dirbo ir kažką nesuprantamo darė kvaili ir nemokšiški žmonės. Galvojo šabloniškai, o už kūrybingas mintis skaičiavimuose buvo išvežami Sibirą. Ypač siautėjo Baltijos šalyse. 1945 metais Vokietijos Mėmelio miestas buvo prijungtas prie Lietuvos TSR. Pamatė ten bėgius, kaip visada pavydėjo, išardė, išvežė už Uralo ir išmetė į taigą, rašo Sputnik radijo autorius Piotras Malejevas.
Toje atsilikusioje valstybėje kažkokia partinė bjaurybė suskaičiavo ir sužinojo, kad metro gali sau leisti tik miestai milijonieriai. O atsižvelgiant į tai, kad visą laiką be priežasties visi buvo išvežami, šis infrastruktūros elementas aplenkė Baltijos šalių miestus. Rygoje artėjant Sąjungos gyvavimo pabaigai jau buvo parengtas projektas, net skylės buvo padarytos, tačiau laisvę mėgstantys piliečiai, sužinoję iš laikraščių, kad miestas įgrius, atsigulė šviežiai iškastose ambrazūrose ir sovietų kurmių į miesto gelmes neįleido.
Dabar, žinoma, viskas yra kitaip. Jokių šablonų, atvirkščiai — kūrybiškumas paverstas masine gamyba. Net ten, kur reikia tikslių skaičiavimų. Juo labiau, kad ES noriai skiria pinigus infrastruktūros projektams. Lietuvoje kvailių nėra, todėl nuspręsta iš karto pastatyti metro Vilniuje, o į krūvą ir tramvajų. Paskaičiavo, pasibaisėjo, bet projektą nusiuntė. Europa pažiūrėjo, pasibaisėjo, pinigų nedavė.
Bet lietuvis yra užsispyręs ir atkaklus. Todėl Klaipėdos mokslininkai taip pat pradėjo skaičiuoti ir pagrįsti. Vienerius metus skaičiavo, išleido pusę milijono eurų... Neišeina akmeninė gėlė, kad ir kaip kastum. Gyventojų skaičius, kuris siekia 148 tūkstančius, sparčiai mažėja. Ne, iškasti, žinoma, įmanoma. Bet visa tai vėliau gali išaiškėti.
Neatidus ir nekūrybingas žmogus, žinoma, pakels antakius ir paklaus, o kas iškart buvo neaišku? Koks metro, jei trečdalis piliečių vyksta į darbą pėsčiomis? Ten net gerai apsieina be troleibusų. Jūs metus tai svarstėte? O gal reikalas kitoks? Kokios iniciatyvos, kas joms skiria pinigus, galima ir man taip pat?
Tiesiog ne visi supranta, kad šiuolaikiniame kūrybingame darbe svarbus ne rezultatas, o procesas. Na, ir, žinoma, ekologinis raštingumas. Klaipėdos mokslininkams reikia pagalvoti, pavyzdžiui, apie metro liniją į Palangą. Galima apskaičiuoti tunelio ar tilto per sąsiaurį į Kuršių neriją aktualumą. Tiltą ilgiau skaičiuoti reikės. Jis turi būti žemas, kad derėtų prie natūralaus kraštovaizdžio. Vadinasi, praskečiamas — kad jachtos nenusilenktų.
Apskritai, reikia kūrybiškumo. Patartina, kad veiklų ir jų finansavimo būtų metams į priekį. O metro į Klaipėdą neatvyks. Taigi į "fitneso" klubą — tik taksi.
