VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Nyderlandų karinės žvalgybos tarnyba neaptiko nė vieno zenitinio raketų komplekso "Buk", kuris galėjo numušti Malaizijos "Boeing" (skrydis MH17) 2014 metais.
Šią išvadą galima padaryti iš dokumentų, kuriuos publikavo žurnalistas ir dokumentinio filmo apie lėktuvo katastrofą autorius, Nyderlandų pilietis Maksas van der Verfas.
Kaip praneša RIA Novosti, analizuodamas duomenis jis suabejojo dėl tyrimo išsamumo ir nustebo, kad ekspertai turi išsamią informaciją apie Rusijos mobiliųjų kompleksų "Buk" (ne pagrindinių bazių vietose) pozicijas, tuo tarpu kai dauguma Ukrainos "Buk" nurodomi stacionariose pozicijose karinėse bazėse, nors tuo metu Kijevo "antiteroristinė operacija" Donbase jau buvo vykdoma, o 2014 metais liepos 12 dieną Ukrainos karinės oro pajėgos buvo visiškos kovinės parengties.
Lėktuvo katastrofos tyrimą vykdo Jungtinė tyrėjų grupė (JTG), vadovaujama Nyderlandų generalinio prokuroro, nedalyvaujant Rusijos Federacijai.
Žurnalistas tinklalapyje paskelbė nemažai anksčiau neatskleistų JTG dokumentų, įskaitant 2016 metų rugsėjo 21 dienos Nyderlandų karinės žvalgybos tarnybos (MIVD) Teisės reikalų skyriaus laišką, adresuotą valstybinei prokuratūrai.
Remiantis laišku, MIVD patikrino, ar "Buk" kompleksai galėjo būti susiję su MH17 katastrofa. Visų pirma, laiške cituojami 11 punktų, kur 2014 metais birželio ir liepos mėnesiais, įvykus katastrofai, buvo Ukrainos priešraketinės gynybos sistemos "Buk" (aštuonios vietos) ir Rusijos (trys vietos). Olandijos žvalgybos duomenimis, visi 11 kompleksų buvo nutolę mažiausiai 66 kilometrus nuo katastrofos vietos, o trys nustatyti Rusijos kompleksai buvo Rusijos teritorijoje.
"Remiantis lentelės duomenimis, tampa akivaizdu, kad skrydis MH17 skrido nepasiekiamoje vietoje iš visų Ukrainos ir Rusijos taškų, kur buvo dislokuoti "Buk" kompleksai", — rašoma laiške.
Be to, prokuratūrai adresuotame dokumente pažymima, kad "dėl nustatytų sistemų vietos ir greičio, kuriuo jos gali būti judinamos, mažai tikėtina, kad tokiu metu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausanti raketų sistema "Buk-M1" galėtų būti perkelta tokiu metu, kad MH17 skrydis patektų į jo paveiktą zoną".
Dokumente taip pat teigiama, kad "MIVD ištyrė kitas antžemines oro gynybos sistemas, kurios buvo regione 2014 metų liepos mėnesį ir kurios, atsižvelgiant į dislokavimo galimybes, technines specifikacijas ir vietą, galėjo numušti MH17".
Remiantis dokumentu, kalbama apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemą "S-300PS Volchov M-6", taip pat apie "S-300PM2 Favorit" sistemą.
Žurnalistas cituoja laišką: "Visi identifikuoti ukrainiečių "S-300PS Volchov-M6" buvo nutolę mažiausiai 250 kilometrų nuo MH17 smūgio vietos. "S-300PS Volchov-M6" sistemos maksimalus nuotolis — 75 kilometrai. Remiantis tuo, MIVD daro išvadą, kad "Volchov-M6 S-300PS" sistema nebuvo naudojama norint numušti MH17".
Be to, dokumente pažymima, kad vienintelis identifikuotas kompleksas, "turintis pakankamai platų diapazoną", kad galėtų numušti šį orlaivį, yra dvi Rusijos ginkluotosiose pajėgose esančios "S-300PM2 Favorit" sistemos, esančios netoli Rostovo prie Dono miesto.
"MIVD turi informaciją (iš partnerių), kuri nurodytų į radiolokacinės stoties 36N85 panaudojimą... nukreiptą ir (arba) paleistą "žemė-oras" raketą iš 48NS serijos 2014 metais liepos 17 dieną. <...> Šios vietos yra arti didelių gyvenviečių, o paleidus raketą greičiausiai atsirastų pranešimų socialiniuose tinkluose ar kitose žiniasklaidos priemonėse. MIVD apie tokias publikacijas nežino", — laiško tekstą cituoja žurnalistas.
Pats van der Verfas, išanalizavęs laiške pateiktus duomenis, daro išvadą, kad "2016 metų rugsėjo 21 dieną (savaitę prieš JTG spaudos konferenciją 2016 metų rugsėjo 28 dieną) Nyderlandų karinės žvalgybos tarnyba negavo jokios informacijos iš patikimo šaltinio, kad konflikto metu kuris nors Rusijos "Buk-M1" kompleksas kirto sieną su Ukraina".
Straipsnio "Ar MH17 tyrimas buvo atliktas tinkamai?" autorius abejoja tyrimo išsamumu. Anot jo, "stebina tai, kad Nyderlandų kariškiai turi išsamią informaciją apie Rusijos "Buk" mobiliąsias sistemas (kurios nėra pagrindinėse bazėse), tuo tarpu, kai didžioji dalis Ukrainos "Buk" yra nurodytos stacionariose vietose karinėse bazėse".
Jam kyla klausimas: "Ar galima įtikinamai teigti, kad Ukraina beveik visus savo "Buk" laikė bazėse ir niekada per "antiteroristinę operaciją" [Donbase — Sputnik] neperkėlė savo oro gynybos išteklių už bazių ribų?" "Ar tai tikėtina, atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų liepos 12 dieną Ukrainos karinės oro pajėgos buvo visiškos karinės parengties?" — rašo jis.
"Tai sugrąžina mus prie klausimo, kurį uždavėme šio straipsnio pradžioje: ar tyrimas dėl MH17 buvo atliktas tinkamai?... Remdamasis per daugelį metų atlikta analize, aš abejoju, ir naujos informacijos turinys iš šių keturių dokumentų tik sustiprina mano abejones", — apibendrino jis.
Malaizijos "Boeing" katastrofa
Malaizijos oro linijų lėktuvas "Boeing 777", kuris skrido įprastu reisu iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą, sudužo 2014 metų liepos 17 dieną Rytų Ukrainoje. Žuvo visi 298 jame buvę žmonės, dauguma jų buvo Nyderlandų piliečiai.
Iškart po katastrofos Kijevas apkaltino sukilėlius prisidėjimu prie tragedijos, tačiau jie paneigė šią informaciją, pareiškę, kad neturi priemonių, kuriomis būtų įmanoma numušti orlaivį tokiame aukštyje.
Tarptautinės tyrėjų grupės ekspertai teigė, kad orlaivį numušęs zenitinis raketų kompleksas "Buk" buvo pristatytas iš Rusijos, o po to grąžintas atgal.
Maskva kategoriškai atmetė šiuos kaltinimus ir pareiškė, kad tardymo išvados yra šališkos, nes jos grindžiamos tik Ukrainos pateiktais duomenimis.
Koncernas "Almaz-Antej", gaminantis priešlėktuvinės gynybos sistemas, atliko tyrimus, įrodančius, kad "Boeing" buvo numuštas iš teritorijos, kurią kontroliavo Ukrainos kariuomenė. Tačiau tyrėjai ignoravo šią informaciją.
Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Maskva gali pripažinti tyrimo rezultatus, jei ji visapusiškai jame dalyvaus.
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad po 2011 metų visos aptariamo tipo raketos buvo sunaikintos. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas ne kartą pareiškė, kad Maskva kategoriškai atmeta kaltinimus dėl įvykusios katastrofos.
2019 metų birželio 18 dieną trims Rusijos piliečiams (Grikinui, Dubinskiui, Pulatovui) ir vienam Ukrainos piliečiui (Karčenkai) buvo pranešta apie jų įtarimą padarius šį nusikaltimą. 2019 metų liepos 22 dieną baudžiamoji byla prieš šiuos įtariamuosius buvo perduota Nyderlandų Karalystės kompetentingai institucijai, kaip numatyta Ukrainos baudžiamojo proceso kodekso 599, 600 straipsniuose.
Baudžiamasis procesas prieš šiuos asmenis bus perduotas teismui. Nyderlanduose jis bus pradėtas preliminariai 2020 metų kovo mėnesį.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad Nyderlandai atsisakė perduoti medžiagą apie MH17 bylą į Maskvą, nepaisant to, kad su ja susiję trys Rusijos piliečiai. Taigi Nyderlandų valdžia dar kartą "vengė visų būtinų priemonių visapusiškam katastrofos tyrimui atlikti, kaip nustatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje", — teigė agentūra.
MH17 katastrofos bylos teismas Nyderlanduose prasidės 2020 metų kovo 9 dieną.
