VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Baltijos šalys susiduria su sisteminiu savo iniciatyvų Europos Sąjungoje nepaisymu. Visi Baltijos šalių pasiūlymai, pradedant ES plėtra ir parama Ukrainai bei baigiant pačių infrastruktūros projektų kūrimu, prieštarauja naujajai Europos darbo jėgos ir pinigų taupymo politikai, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
Ne taip seniai Lietuva išreiškė tvirtą paramą tolesnei ES plėtrai ir paragino Albaniją ir Makedoniją priimti į "Europos šeimą".
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, turime atsižvelgti į kandidatų lūkesčius ir nuveiktą darbą. Abi šalys įrodo, kad yra patikimos ES partnerės, nuosekliai derina savo politiką su ES bendra užsienio politika ir bloko saugumo politika, o Albanija yra NATO narė nuo 2009 metų. Be to, Linas Linkevičius ir išreiškė viltį, kad kovo mėnesį Briuselis nuspręs pradėti derybas dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos stojimo į ES.
Neužtemdomas Lietuvos eurooptimizmas yra tiesiog fenomenalus, turint omenyje, kad Vilnius demonstravo savo energingą pasirengimą Balkanų šalių integracijai į Europą tuo metu, kai virė skandalai ir isterijos dėl Lietuvai sumažintų Europos subsidijų naujame septynerių metų ES biudžete.
Europos Sąjunga praranda 75 milijardus eurų pasitraukus britams, tačiau Baltijos šalių politikams tai nė motais. Jie lyg niekur nieko siūlo išsaugoti ir padidinti subsidijas savo šalims bei priimti į ES nepadoriai vargingas Albaniją ir Makedoniją, kad ir joms būtų taikoma Europos Sąjungos regionų išsivystymo lygio išlyginimo politika.
Pasak straipsnio autoriaus, jei būtų "naujosios Europos" valia, ji tuoj pat įtrauktų Ukrainą ir Moldovą į Europos Sąjungą tuoj pat, kad rumunų ar latvių varginga padėtis "europinėje šeimoje" taptų santykine ukrainiečių ir moldavų fone. Kur gauti pinigų jų integracijai, ne Rytų Europos rūpestis. Ji vis dar jų neturi.
Aleksandro Nosovičiaus teigimu, sugalvoti, kam išleisti kitų pinigus, yra lengva ir malonu. Tačiau čia finansiniai optimistai iš Europos pakraščių anksčiau ar vėliau susiduria su nauja atšiauria realybe.
Europos Sąjunga ir didžiausios jos valstybės narės negailestingai atmeta Baltijos šalių norų sąrašą, atmesdamos bet kurią iš jų iniciatyvų — tiek finansuoti kitus, tiek jas pačias.
Praėjusiais metais dėl tos pačios Albanijos ir Makedonijos Danija, Prancūzija ir Nyderlandai priešinosi tolesnei ES plėtrai: šalys donorės pagrįstai įtarė, kad būtent jos turės sumokėti už šią plėtrą.
Tuomet Emanuelis Makronas kalbėjo apie savo nenoro plėsti ES Vakarų Balkanuose priežastis: "Kaip paaiškinsiu savo kolegoms piliečiams, kad antrosios šalies, labiausiai ieškančios politinio prieglobsčio Prancūzijoje, atstovai yra žmonės iš Albanijos?"
Nosovičiaus teigimu, su Ukraina visai blogai išėjo. Visi tos pačios Lietuvos projektai, skirti jai suteikti visos Europos finansinę paramą, sprogo lyg muilo burbulas. Autorius siūlo prisiminti bent jau "Maršalo planą Ukrainai", kuriame buvo siūloma skirti 50 milijardų eurų Kijevui europinėms reformoms. "Vyresnieji bendražygiai" iš Vakarų į jį tiesiog nekreipė dėmesio, o iniciatorių — buvusį Lietuvos ministrą pirmininką Andrių Kubilių — nubaidė kaip erzinančią musę.
Reaguodama į kiekvieną Ukrainos eurooptimizmą, ES visada atsako, kad Kijevo Europos integracijos klausimas nesvarstomas.
Nors Baltijos šalys atsisako pripažinti naują realybę, kurioje europiečiai nebeišleidžia šimtų milijardų ES plėtrai ir naujų rytinių teritorijų plėtrai, ES lėtai, bet užtikrintai atima iš jų pinigus.
Baltijos šalys rašo kolektyvinius laiškus Briuseliui su prašymu atkreipti dėmesį į projekto "Rail Baltica" kritinę būklę. Pastarojo paleidimas nuolat atidedamas ir be skubių finansinių injekcijų projektas gali būti visiškai uždarytas, todėl "amžiaus statybai" reikia skirti papildomą europinį finansavimą.
Tačiau ES vietoj to planuoja sumažinti biudžetą, kurį projektui "Rail Baltica" jau skyrė.
Tai atsitinka beveik su visais pagrindiniais infrastruktūros projektais, kuriems europiniai pinigai atiteko Baltijos šalyse. Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) yra abejotinas dėl sumažintų ES struktūrinių fondų lėšų. Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalas, skirtas pumpuoti Europos lėšas, negavo nė vieno euro cento iš Briuselio pinigų.
Pats žiauriausias signalas Vilniui, Rygai ir Talinui — turtingųjų Vakarų "buratinų" finansinės paramos pagrindas "Rusijos grėsmei" tema, kuria Baltijos šalys sukūrė savo narystę ES ir NATO, nustoja veikti.
ES karinio mobilumo programos, apimančios transporto infrastruktūros plėtrą greitam karių dislokavimui prie Europos Sąjungos išorės sienų, biudžetas keliais etapais buvo sumažintas nuo 6,5 milijardo eurų iki nulio. Pagrindiniai programos naudos gavėjai, taigi ir pagrindiniai programos lobistai, buvo Lietuva, Latvija ir Estija.
"Karinio Šengeno" projekto esmė buvo kelių į Baltijos ir jos šalis tiesimas ir remontas, kad įvykus Rusijos išpuoliui, į pagalbą "Baltijos seserims" greitai atriedėtų NATO tankai.
Eksperimentu nustatyta, kad net ir dėl tokios šventos priežasties kaip Baltijos valstybių apsauga nuo Putino, tapusi šykšti ES duoti pinigų atsisako.
"Godumas, regis, taip užvaldė Europos Sąjungos Vakarų Europos rėmėjus, kad jei Putinas iš tikrųjų okupuotų Estiją, Latviją ar Lietuvą, jie tik džiaugtųsi. Juk dar daugiau sutaupytų subsidijų sąskaita..." — apibendrina straipsnio autorius.
Taip pat skaitykite:
