Parlamentarai: Lietuvos žmonės turi teisę žinoti, ar buvo sekami

© Sputnik / Владислав АдамовскийУлочки старого города Вильнюса, архивное фото
Улочки старого города Вильнюса, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Parlamentarų įsitikinimu, priėmus siūlomus pakeitimus padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas ir kiti skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai įregistravo Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, rašoma Seimo pranešime.

Президент Литвы Гитанас Науседа и глава ДГБ Дарюс Яунишкис - Sputnik Lietuva
Po Lietuvos VSD kėde sprogo bomba. Politinė

Jų teigimu, šiuo metu galiojantys Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymai iš esmės nesuteikia piliečiams galimybės sužinoti, ar jų atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba.

Parlamentarų įsitikinimu, priėmus siūlomus pakeitimus padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis.

"Paradoksalu, bet šiandien tie 40 žiniasklaidoje paviešintų asmenų, kurie, parlamentaro Vytauto Bako teigimu, tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) taikikliu, net neturi įstatymu suteiktos galimybės pasitikrinti, ar valstybė apie juos rinko duomenis. Jie turi aklai pasitikėti VSD paneigimu, nors galimai pati VSD ir rinko šią informaciją. Nėra sukurto priežiūros mechanizmo, kuris apsaugotų asmens privatumą ir surinktų duomenų naudojimą.

Депутат Сейма Витаутас Бакас , архивное фото - Sputnik Lietuva
Lietuvoje kilo skandalas dėl parlamentaro pareiškimo apie VSD renkamą informaciją
Akivaizdu, kad tokią padėtį būtina taisyti. Asmenys, kurių atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba, tačiau surinkti duomenys nepasitvirtino, turi turėti teisę apie tai žinoti", — įsitikinęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.

Parlamentarų įregistruotose įstatymų pataisose yra nustatoma prievolė institucijoms automatiškai, per 15 dienų po tyrimo sustabdymo ir nutraukimo, pranešti asmeniui apie jo atžvilgiu vykdytą informacijos rinkimą.

"Nekeičiame esamos tvarkos, kada informaciją gali būti renkama kriminalinės žvalgybos ir operatyviniais veiksmais, tačiau, nepasitvirtinus įtarimams, asmuo, kurio privatus gyvenimas buvo sekamas, būtų informuotas automatiškai per 15 dienų, kada tai vyko, kokiu pagrindu, kiek laiko bei  kada ir kokioje institucijoje surinkta informacija buvo sunaikinta?" — teigia pataisų iniciatorius Simonas Gentvilas.

Pasak jo, tai yra būtina prevencija, kad valstybės žvalgybos institucijos nevykdytų perteklinių privataus gyvenimo pasiklausymų, valstybės stebėti asmenys būtų užtikrinti, kad valstybė gerbia jų privatumą, o įtarimams nepasitvirtinus, visa informacija yra sunaikinama.

Naujienų srautas
0