VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai pristatė pavasario ekonominės raidos scenarijų.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, COVID-19 viruso sukelta pandemija verčia pasaulio valstybes imtis precedento neturinčių priemonių jo plitimui sustabdyti.
"Suprasdami su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos ir Europos ekonomikos, parengėme ekonominių ir finansinių priemonių planą, kuris pirmiausia skirtas gyventojų sveikatos saugumo užtikrinimui, pagalbai smulkiam ir vidutiniam verslui, darbuotojų užimtumo ir ekonomikos skatinimui. Tam numatėme 2,5 mlrd. eurų, kuriuos nukreipsime visuomenės sveikatos sistemai, verslo skatinimui ir darbo vietų bei gyventojų pajamų išsaugojimui", — sakė ministras.
Manant, kad per pirmąjį šių metų pusmetį koronaviruso protrūkis bus suvaldytas, o nuo antros metų pusės ekonomika laipsniškai ims atsigauti, preliminariai numatoma, kad 2020 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 1,3 procento.
Ekspertų manymu, išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o globalios ekonomikos augimo perspektyvos trapios. Kadangi koronaviruso plitimo židinys yra Europa, egzistuoja rizika, kad išorės aplinka gali būti blogesnė nei numatyta. Todėl šalies BVP šiais metais gali smukti ir 2,8 proc.
Dėl sutrikusios tiekimo grandinės sumažės gamyba, o sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai paveiks eksportuojančias įmones. Taip pat, sumažėjusi vidaus paklausa pasijaus ir paslaugų, prekybos sektoriuose.
Kaip praneša finansų ministerija, kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio pramogų, grožio ir kitas paslaugas teikiantis verslas ir prekybos sektoriai pirmieji pajaus neigiamą poveikį, gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais.
"Šiemet neigiamą poveikį darbo rinkai dėl COVID-19 viruso plitimo ir priemonių, kurių imtasi jam stabdyti (kovo viduryje įvesto karantino ir parduotuvių veiklos bei paslaugų teikimo vartotojams ribojimo) turės ekonominio aktyvumo sumažėjimas. Jį švelnins Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, kurių dalis skiriama išsaugoti gyventojų darbo vietas ir pajamas", — rašoma pranešime.
Ekspertų manymu, šalyje nedarbo lygis laikinai išaugs ir sudarys 8,1 proc. Užimtų gyventojų skaičius sumažės 2 proc., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje.
Ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc. Vidutinio laikotarpio pabaigoje darbo jėgos pasiūlą ribos gilėjanti visuomenės senėjimo problema, todėl užimtumo augimo nesitikima.
Taip pat COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas šiais metais pakoreguos pastaruoju metu susiformavusias darbo užmokesčio (DU) pokyčio tendencijas. Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje, o privačiajame sektoriuje labiau padidėjus nedarbo lygiui atlyginimų augimas sparčiai lėtės.
Darbo pajamų mažėjimo 2020 metais tendencijas prislopins vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės. Šiemet DU galėtų išaugti 5,6 proc., tačiau DU augimo lėtėjimo tendencijos užsitęs. Sekančiais metais, kaip manoma, DU šalyje augs lėčiau nei šiemet — 3,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės, tačiau bus lėtesnis nei stebėtas pastaraisiais metais ir išliks artimas 5 proc.
Kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai. Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc. DU didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji galia augs visą vidutinį laikotarpį. Ją stiprins toliau mažėsiantis darbo jėgos apmokestinimas.
Scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidų augimas sulėtės nuo 3,2 proc. (2019 metais) iki 1 proc. (2020 metais). Vidutiniu laikotarpiu kasmet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti po 2,9 proc.
"Nestabili išorės aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai slopins investicijų plėtrą. Išlaidų pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui augimas gali sulėtėti nuo 7,4 proc. (2019 metais) iki 1 proc. (2020 metais). Scenarijus parengtas darant prielaidą, kad siekdami optimizuoti pelnus vidutiniu laikotarpiu Lietuvos verslininkai turėtų tęsti investicijas į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas ir kitas veiklos efektyvumą ir darbo našumą didinančias priemones, todėl išlaidos pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui 2021–2023 metais turėtų augti apie 3,7 proc. vidutiniškai per metus", — rašo ministerija.
Šiuo metu Lietuvoje nustatyti 48 užsikrėtimo atvejai, susirgo du medikai. Visi užsikrėtusieji yra izoliuoti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 11 dieną paskelbė naujojo koronaviruso COVID-19 protrūkį pandemija. Pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau nei 207 tūkstančiai žmonių iš 166 šalių, daugiau nei 8,6 tūkst. mirė.
Taip pat skaitykite:
