Mes matome didelį ekonominį poveikį. Naftos ir dujų rinkos patiria didelius svyravimus, neigiamus angliavandenilių gamintojams. Be to, pagrindinė problemų priežastis naftos ir dujų rinkose nebuvo koronavirusas — jis tik pablogino situaciją.
Nuo balandžio 1 dienos — tiek, kiek panorės
Žemas angliavandenilių kainas lemia gamybos perteklius. Dujų rinkoje iškart atsirado keli veiksniai:
1) 2019 metais buvo pradėtas eksploatuoti rekordinis suskystintųjų dujų gamyklų skaičius;
2) Europos bendrovės ir Rusijos "Gazprom" ruošėsi nutraukti dujų tiekimą iš Rusijos per Ukrainą, nes Rusijos valstybinis koncernas turėjo konfliktą su Ukrainos "Naftogaz", dėl kurio į požemines Europos saugyklas buvo suleista rekordiškai daug dujų;
3) 2019–2020 metų žiema buvo labai šilta — tiek Europoje, tiek Azijoje. Todėl Europa paliko šildymo sezoną su rekordinėmis dujų atsargomis požeminėse saugyklose, o Rusijos dujų tranzitas tęsėsi per Ukrainą. Ir dėl mažėjančių dujų kainų Azijoje daugeliui SGD tiekėjų tapo pelningiau parduoti savo žaliavas Europoje;
4) vasario pabaigoje, kai koronavirusas pradėjo plisti visoje Kinijoje, oficialusis Pekinas įvedė karantino priemones, kurios sustabdė transporto priemonių judėjimą ir blokavo daugelio įmonių darbą. Dėl to naftos ir dujų suvartojimas Kinijoje sumažėjo ir ji pradėjo mažinti angliavandenilių importą. Tiekėjai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nukreipti šias apimtis į kitas rinkas, o tai lėmė pasiūlos perteklių Europoje ir papildomą kainų sumažėjimą.
Naftos pramonė taip pat išgyvena perteklinės produkcijos krizę. Nuo 2016 metų egzistuoja sudarytas OPEC+ susitarimas, pagal kurį Rusija, OPEC ir kelios kitos šalys sumažino naftos gavybos apimtis, dėl to padidėjo kainos. Tuo pasinaudojo šalys, kurios nėra išplėstinio kartelio narės. Visų pirma skalūnų naftos gamintojams JAV dabartinės kainos buvo palankios ir jie didino gavybą. Esant normaliai situacijai, padidėjus JAV produkcijai, naftos kaina sumažėtų iki tokio lygio, kuris taptų tų skalūnų projektų pelningumo riba. Praktika parodė, kad skalūnų naftos gavyba JAV nustojo augti, kai už barelį buvo mokoma apie 50 dolerių. Tačiau koronavirusas, kaip jau pažymėta, labai sumažino naftos sunaudojimą Kinijoje. Kadangi gamyba visame pasaulyje išliko tame pačiame lygyje, staigiai kilo perteklinė gamyba ir kainos pradėjo mažėti.
OPEC+ nariai kovo 6 dieną nesugebėjo susitarti dėl papildomo gamybos mažinimo apimčių, o tai buvo šokas rinkai, nes nuo balandžio 1 dienos visos pasaulio šalys gali gaminti tiek naftos, kiek nori. Praktiškai tai reiškia, kad padidėja gavyba visų, kurie gali tai padaryti.
Ne anksčiau kaip birželio mėnesį
Stambiems angliavandenilių gamintojams dabartinė padėtis turi keletą neigiamų padarinių. Daugybė ilgalaikių dujų eksporto sutarčių yra "susijusios su nafta", t. y. dujų kainos krenta paskui naftos kainas. Be to, problemų kyla ne tik Rusijoje. Azerbaidžanas pradeda dujų tiekimą Turkijai per TANAP dujotiekį.
Vėliau dujos pateks į Graikiją ir Bulgariją (kiekviena po 1 milijardą kubinių metrų), o 2020 metų pabaigoje TANAP dujotiekis turėtų būti baigtas tiesti į Italiją. Dabar kyla klausimas dėl šių šalių pelningumo ir paklausos. Nes vien į Šah Deniz srities (TANAP išteklių bazės) plėtrą investuota daugiau nei 46 mlrd. dolerių. Baku reikia naujų investicijų, nes nemažai telkinių yra natūralaus išeikvojimo stadijoje: 2017–2018 metais Azerbaidžanui jau teko grįžti prie rusiškų dujų pirkimo.
Kazachstanas taip pat kenčia nuo mažėjančių angliavandenilių kainų. Be mažesnių naftos ir dujų eksporto pajamų, šalis susidūrė su mažėjančia dujų paklausa iš Kinijos pusės. Nors ši padėtis yra laikina problema, metų pabaigoje Kazachstanas gali pasiekti anksčiau suplanuotas tiekimo apimtis.
Dvigubą mažesnių naftos ir dujų kainų poveikį patiria Baltarusija. Viena vertus, Minskas yra angliavandenilių importuotojas, todėl maža kaina yra pliusas. Tačiau 2020 metals Rusijos dujų kainos buvo 127 JAV doleriai už tūkstantį kubinių metrų, o importuota nafta sunaudojama ne tik šalies viduje — naftos produktų eksportas siekia apie 11 milijonų tonų. Bet degalų kainos Europos rinkoje taip pat mažėja, dėl to sumažėja Baltarusijos eksporto pajamos.
Dabartinės situacijos bruožas yra didelis jos kintamumas. Tikėtina, kad visą antrąjį šių metų ketvirtį pasaulis gyvens aršiai konkuruodamas pasaulinėse energijos šaltinių rinkose, o naftos kaina greičiausiai neviršys 35 JAV dolerių už barelį, nes pagrindiniai gamintojai negali sudaryti naujo kvotų susitarimo.
Tačiau iki birželio mėnesio paaiškės keletas dalykų: 1) kaip greitai Kinija po koronaviruso atsigaus; 2) kaip smarkiai sumažėjo energijos šaltinių poreikis Europoje; 3) kaip greitai mažėja skalūnų naftos gavyba JAV ir įgyvendinant panašius projektus (pavyzdžiui, deguto smėlis Kanadoje). Žinodamos šiuos parametrus, OPEC+ šalys galės sudaryti naują susitarimą, kuris padidins naftos kainas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
