VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Beveik du šimtai tūkstančių pacientų ir trys tūkstančiai mirusiųjų — COVID-19 pandemija Jungtinėse Valstijose, nepaisant Donaldo Trampo raginimų, tapo nekontroliuojama. Valdžia negali susidoroti su infekcijos plitimu, o medicinos sistema nėra pritaikyta gydyti šimtus tūkstančių pacientų. Kodėl labiausiai išsivysčiusi šalis pasaulyje nebuvo pasirengusi atlaikyti viruso — aiškinosi RIA Novosti.
Viskas kontroliuojama
Amerikiečiai visada buvo kovos su pasaulinėmis epidemijomis priešakyje. SARS, Zikos ir Ebolos protrūkiai, net jei turėjo įtakos JAV, nekėlė grėsmės nacionaliniam saugumui.
Buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogo Rasmuseno žodžiais, Amerika yra apsupta "draugiškų kaimynų ir žuvų" — Kanada ir Meksika bei dviem vandenynais. JAV jau daugelį dešimtmečių nebuvo kovos su realiais priešais ir virusais vieta, o dabar, kai grėsmė kyla iš vidaus, šalis tiesiog nežino, ką daryti.
Prezidento Donaldo Trampo nuomonė greitai pasikeitė — lygiai kaip greitai išplito epidemija. Nuo sausio 22 dienos, kai buvo užregistruotas pirmasis pacientas, ir iki kovo vidurio, kol buvo mažiau nei šimtas mirusiųjų, Trampas tikino: viskas kontroliuojama, infekcijos rizika nedidelė, virusas pasitrauks, kai tik atšils orai.
Bet prieš dvi savaites jis pasakė: "Tai pandemija. Aš žinojau, kad tai pandemija, jau seniai, tereikėjo pažvelgti į kitas šalis".
Šiandien JAV užima pirmąją vietą pasaulyje pagal užsikrėstusiųjų skaičių: 163,5 tūkst., aukų — daugiau nei trys tūkstančiai. Niujorkas tapo pagrindiniu epidemijos židiniu, o valdžia per kelias dienas prarado situacijos kontrolę.
Delsimo kaina
Kai kurių Amerikos ekspertų teigimu, Vašingtonas prarado šešias savaites. Per tą laiką buvo galima paruošti testus, kaukes, apsauginius kostiumus gydytojams, sukaupti dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų atsargas. Tai nėra padaryta.
Net ir dabar valdžios institucijos nepripažįsta medicininės įrangos trūkumo kritiškumo. Kai karščiausios vietos — Niujorko valstijos — gubernatorius Endrius Kuomo pareiškė, kad regionui reikia mažiausiai 30 tūkstančių ventiliavimo aparatų, Trampas tuo nepatikėjo. "Manau, kad daugelis įvardijamų skaičių per dideli. Aš abejoju, ar jums prireiks 40 ar 30 tūkst. aparatų", — samprotavo jis praėjusią savaitę, kai valstijoje jau buvo penki procentai visų pacientų, sergančių COVID-19, pasaulyje.
Nors prezidentas lėtai reagavo į didėjančią grėsmę, jis nėra vienintelis kaltininkas. "Tai taip pat Barako Obamos ir Džordžo Bušo administracijų aplaidumas. Ekspertai perspėjo, kad kažkas įvyks, tačiau nei viena, nei kita komanda nepasiruošė tokiai epidemijai", — pokalbyje su RIA Novosti sakė JAV gyventojas Džeikobas Blasas, dvidešimt metų dirbęs keturiose ne pelno siekiančiose sveikatos priežiūros organizacijose, iš kurių trims vadovavo.
Dabartinis prezidentas, jo nuomone, pablogino situaciją. 2018 metais buvo panaikinta Obamos sukurta "pandemijos kontrolės komanda" — Baltųjų rūmų Visuotinės sveikatos apsaugos ir biologinio saugumo skyrius. Trampas tikėjo, kad prireikus vėl pasamdyti žmones nebus problema.
Anot kitos agentūros pašnekovės — praktikuojančios patologės iš Šiaurės Karolinos Margaret Džonson, buvo prarasta galimybė sumažinti epidemiją.
"Už pandemijos prevenciją nėra atsakingos sveikatos priežiūros sistemos, už tai atsakingos vyriausybės struktūros, tokios kaip Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, — sako ji. — Tačiau valdžios institucijos elgėsi per lėtai. Trampas neklausė ekspertų, uždarė programas, kurios galėtų atsekti epidemijos protrūkį Kinijoje ir užkirsti jai kelią Valstijose".
Kiekvienas už save
Kitas neigiamas veiksnys yra Amerikos visuomenės skilimas, ne tik politiniame, bet ir sveikatos priežiūros sektoriuje.
"Pagrindinė krizės priežastis yra vieningos medicinos sistemos nebuvimas: visos ligoninės yra savarankiškos", — sako Džeikobas Blasas.
Didžioji dauguma JAV ligoninių yra privačios ir nepriklausomos nuo valstijos ar viena nuo kitos. Yra dideli tinklai, yra mažų vietinių ligoninių. Tačiau esant bendram lovų, įrangos ir apsaugos priemonių trūkumui, medicinos įstaigos pereina prie režimo "kiekvienas pats už save" ir bando kompensuoti trūkstamas atsargas savarankiškai. Grubiai tariant, visos ligoninės skambina į tą pačią gamyklą, prašydamos trūkstamų dirbtinio ventiliavimo aparatų, kaukių, chalatų ir testų.
Tačiau kai kurios ligoninės yra tokios mažos, kad neturi galimybės kreiptis į paslaugų teikėją. Dėl lėšų trūkumo jos užsidaro, aiškino RIA Novosti Margaret Džonson. "Tiesiog nėra pakankamai pinigų darbui, kai visi pacientai — tai senoliai ir vargšai", — sakė ji.
Tikėtasi, kad Trampas priims Gynybos pramonės įstatymą. Tai leistų padidinti reikiamos įrangos gamybą ir tiekimą ligoninėms "karo meto režimu".
Kovo pabaigoje daugiau nei šimtas buvusių Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojų paragino valstybės vadovą žengti šį žingsnį. Atsakymas atėjo po kelių dienų: prezidentas liepė "General Motors" gaminti daugiau dirbtinio ventiliavimo aparatų. Tačiau šaltiniai žurnalistams teigė, kad įmonė oficialiai negavo jokio įsakymo dėl įstatymo laikymosi.
Medicina — ne visiems
Kitas sveikatos apsaugos sistemos pažeidžiamumas, nuolat keliantis politines diskusijas, yra draudimo sistema.
"Daugeliui šalies gyventojų prieiga prie medicinos — tai problema, o pandemija tiesiog išryškino tai", — sako Džonson.
Amerikiečius galima suskirstyti į tris kategorijas.
Pirmoji yra turtingi piliečiai, kurie tiesiog perka draudimą. Kaina priklauso nuo daugelio aspektų: valstijos, jos įstatymų, darbo vietos, pajamų. Toks amerikietis moka vidutiniškai 440 dolerių per mėnesį už asmens draudimą ir apie 1 168 dolerių už šeimos draudimą.
Tokiu atveju klientas paprastai susimoka už medicinos paslaugas pats, o po to gauna išmoką. Tačiau staiga susirgus sunkia liga, ne visi sugeba iš savo kišenės ištraukti apvalią sumą. Bei ir įmonė kompensuoja tik dalį išlaidų, paprastai 80 procentų.
Antroji kategorija yra vargšai. Žmonės, gyvenantys žemiau skurdo ribos, turi teisę į valstybinį draudimą "Medicaid". Pagal ją teikiama nemokamos ar nebrangios medicinos paslaugos milijonams amerikiečių. Programa turi savo kriterijus: atsižvelgiama į uždarbį, šeimos dydį, gyvenamąją vietą. Kai kurios valstijos jau paskelbė, kad dėl pandemijos "Medicaid" toliau veiks be pokyčių.
Labiausiai pažeidžiami dabartinėje situacijoje yra 27,5 milijono amerikiečių, kurie neturi jokio draudimo. Kitaip tariant, 8,5 proc. gyventojų neturi galimybės naudotis medicinos paslaugomis. Žinoma, jie gali ateiti į greitosios pagalbos skyrių ir stoti į eilę, bet tai nieko negarantuoja.
"Ligoninės dirba už pinigus. Jūs tiesiog negalite nueiti į ligoninę ir pasakyti, kad turite sveikatos problemų, — paaiškina Džeikobas Blasas. — O skubios pagalbos skyriuose nėra karantino kambarių, jokių apsaugos priemonių ir nieko. Ir neaišku, kas už tai mokės".
Būtent šiai grupei buvo numatyta vadinamoji "Obamacare" sveikatos priežiūros reforma. Iki 95 procentų šalies piliečių turėjo gauti sveikatos draudimą. Kongresas patvirtino reformą 2010 metais, tačiau daug ginčų sukėlė jos atitikimas Konstitucijai. Glumino per didelės biudžeto išlaidos. Pradėjęs eiti prezidento pareigas 2017 metais, Donaldas Trampas leido panaikinti "Obamacare". 2018 metų gruodžio mėnesį Teksaso valstijos Fortvorto miesto federalinis teismas paskelbė reformą antikonstitucine.
JAV dar gyvena mokūs vyresni nei 65 metų piliečiai. Jie turi teisę į valstybinį sveikatos draudimą. Jo kaina yra apie 250 dolerių per mėnesį, ši suma išskaičiuojama iš pensijos. Tačiau tai nepadengia visų gydymo išlaidų, o tik iš dalies kompensuoja ligoninės sąskaitas. Vyresni amerikiečiai iš draudimo bendrovės taip pat gali nusipirkti papildomą paketą (kainuoja šiek tiek daugiau nei šimtą dolerių), kuris leidžia nemokamai gauti bet kokios rūšies medicininę priežiūrą. Taip padarė ir RIA Novosti pašnekovai. "Asmeniškai mano draudimas yra puikus, nesiskundžiu", — prisipažino Margaret Džonson.
"Aš moku papildomai kas mėnesį po 120 dolerių. Pastaraisiais metais man buvo atliktos dvi rankos operacijos, dvi akių ir viena širdies. Vien paskutinė man būtų kainavusi daugiau nei 50 tūkstančių dolerių, bet aš neišleidau nė cento. Ligoninėje nemokamai praleidau tris dienas, nors kitaip man tai kainuotų nuo trijų iki penkių tūkstančių dolerių, — sako Džeikobas Blasas. — Be to, aš turiu dar vieną papildomą draudimo paketą už 30 dolerių per mėnesį, kuris padengia vaistų išlaidas".
Abu agentūros pašnekovai sutinka, kad jiems labiau pasisekė nei daugeliui tautiečių: už 350 dolerių per mėnesį nereikia jaudintis dėl gydymo išlaidų. Tačiau ką daryti su milijonais amerikiečių, negalinčių sau leisti net pagrindinio draudimo, jie, kaip ir šalies vyriausybė, nežino.
