VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Pagrindinė tema yra naftos gavybos mažinimas, siekiant sustabdyti kainų kritimą, kuris per kelias savaites beveik padvigubėjo. Tačiau nereikėtų tikėtis specialių susitarimų, tikina RIA Novosti autorius Maksimas Rubčenka.
Arabų gudrybė
Diskusijos bus aštrios, nors jau sutarta dėl bendro naftos gavybos sumažinimo: dešimt milijonų barelių per dieną. Saudo Arabija yra pasirengusi sumažinti savo produkciją trimis milijonais barelių, o Jungtiniai Arabų Emyratai, Irakas ir Rusija siūlo po pusantro milijono.
Iš pirmo žvilgsnio tai gana patrauklu Rusijai: pirmaujančių OPEC šalių lygiu ir perpus mažiau nei pas sauditus. Tai reiškia, kad jos dalis pasaulinėje naftos rinkoje nemažės.
Tačiau arabai paruošė spąstus Maskvai. Iš tiesų, skaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į dabartinį gamybos lygį, o OPEC šalys balandžio mėnesį staigiai padidino gamybą.
Visų pirma Saudo Arabija — 2,5 milijono barelių. Taigi, trys milijonai, kuriuos pažadėjo Rijadas, iš tikrųjų virs vos puse milijono.
JAE padidino gavybą milijonu barelių, Irakas — 200 tūkst. O Rusija išlaikė kovo lygį. Dėl to Maskva turės pašalinti pusantro milijono barelių iš apyvartos, daugiau nei bet kuris OPEC+ partneris. Ir suteikti karteliui rinkos dalį.
Maskva tai puikiai supranta, todėl pagrindinė Rusijos sąlyga šiandienos derybose yra skaičiavimas nuo kovo gamybos apimčių. Sauditai su tuo nesutinka, o naujo OPEC+ susitarimo tikimybė yra artima nuliui.
Išgyvensime iki penktadienio
Vis dar yra išeitis iš šios aklavietės. OPEC+ dalyviai labiausiai bijo galimybės perleisti rinką amerikiečiams, kurie iki šiol tik didino gavybą.
Jei JAV įsipareigotų susilaikyti nuo tolesnės plėtros, viskas būtų daug paprasčiau. Tačiau Vašingtonas nedalyvauja OPEC+ derybose.
Tačiau JAV Energetikos departamento vadovas Dan Bruyette balandžio 10 dieną dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G20) energetikos ministrų susitikime. Ir ten galbūt bus priimti sprendimai, kurie padės stabilizuoti naftos rinką.
Tiesa, Vašingtonas jau perspėjo, kad neturi teisės privačioms naftos kompanijoms pasakyti, kiek naftos jos turėtų išgauti. Kaip pažymėjo Donaldas Trampas, viskas čia priklauso nuo "pasiūlos ir paklausos".
"Tai atsitinka savaime, — pirmadienį paaiškino Amerikos prezidentas. — Amerikos kompanijos jau mažina gamybą — ir labai rimtai".
Iš tikrųjų antradienį "ExxonMobil" paskelbė sumažinanti kapitalo investicijas 30 proc., dėl kurių naftos gavyba kitais metais sumažės 100–150 tūkst. barelių per dieną, daugiausia skalūnų telkinių sąskaita. "Chevron" ketina sumažinti investicijas 20 proc., be to, dar atsisako finansuoti skalūnų naftą (turėjo išsiųsti du milijardus dolerių).
Viena didžiausių skalūnų kompanijų "Continental Resources" neliko nuošalyje. "Dėl COVID-19 pasaulinė naftos ir naftos produktų paklausa sumažėjo 30 %. Atitinkamai balandžio ir gegužės mėnesiais sumažiname gavybą ta pačia suma", — sakė vykdomasis direktorius Bill'as Berry'is.
"JAV naftos pramonė pradeda mažinti gavybą, kaip to reikalauja OPEC+ šalys, — "Twitter" parašė pagrindinis "Bloomberg" energetikos korespondentas Javier'as Blas'as. — Žinoma, visa tai lemia mažų kainų poveikis kapitalo išlaidoms. Bet, aišku, OPEC+ tai patenkins".
Trečiadienį JAV Energetikos informacijos administracija pakoregavo šių metų naftos gavybos prognozę: ne 12,99, o 11,8 milijono barelių per dieną. Stebuklingai, šis nuosmukis (apie 1,2 milijono barelių) sutapo su tuo, ką amerikiečiams tektų išgyventi, jei jie dalyvautų OPEC+.
Jei penktadienį nepavyks susitarti, rinka susidurs su stipriais sukrėtimais. "Mes įsitikinę, kad "Brent" balandžio mėnesį nukris iki dešimties dolerių už barelį ir greičiausiai išliks tokio paties lygio antrąjį ketvirtį", — teigė Victor'as Shum'as, "IHS Markit" energetikos konsultacijų viceprezidentas.
Reitingų agentūros "Fitch" analitikai yra dar pesimistiškesni: pagal jų prognozes, juodojo aukso kainos pasieks "vienareikšmišką žemiausią lygį".
