Šiandien patiriančių nerimą Lietuvos gyventojų padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 % iki 64,3 %), liūdesį — daugiau nei du kartus (nuo 21,9 % iki 46,8 %), pyktį — beveik dvigubai (nuo 19,8 % iki 35,6 %), rodo "Žmogaus studijų centro" tyrimas, atliktas kovo 25–30 dienomis.
"Toks neigiamų emocijų šuolis yra labai pavojingas žmonių fizinei ir sveikatai. Plačiai žinoma neigiamų emocijų žalojanti įtaką imuninei sistemai, jos daro didelę neigiamą įtaką kitoms ligoms (širdies kraujagyslių, virškinimo ir kt,), todėl neišvengiamai reikšmingai atsilieps mirčių statistikai, nenormaliai padidėjęs nerimas ir pyktis turės pasekmių tarpasmeniams santykiams, smurtui artimoje aplinkoje, jis skatina save žalojantį elgesį", — išplatintame pranešime pažymėjo dr. Gintaras Chomentauskas, "Žmogaus studijų centro" vadovas.
Rasa Ališauskienė, "Baltijos tyrimų" vadovė, antrina, kad išaugus nerimo ir streso lygiui kenčia kritiškas mąstymas: nemaža gyventojų dalis linkusi tikėti įvairaus plauko sukčiais ir lengvai kimba ant "stebuklingų antivirusinių priemonių" pardavėjų kabliuko.
Galima užkibti ir ant politinių pareiškimų "pardavėjų" kabliuko. Ir pradėti nerimauti dar labiau. Lyg rūpesčių ir nerimo dar per mažai.
Lietuvos Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Rusijos "vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją" bei paragino Europos Parlamentą, Vidurio Europos politikus bendrai tam priešintis.
Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių minėjimui Seimui rezoliuciją pateikė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Anot rezoliucijos, istoriniu revizionizmu ir skleidžiama dezinformacija Maskva siekia "pateisinti dabartinę agresyvią politiką ir agresiją prieš kaimynines valstybes, skatinti nepasitikėjimą tarp Vakarų bendruomenės, skaldyti Europos Sąjungą ir NATO".
Kaip šį pareiškimą įvertintų psichologai, psichiatrai? Juk laikas pasireikšti nėra įprastas. Dabar sveiko mąstymo žmonės, politikai ir žmonės, susirūpinę žmonijos išlikimu, ieško galimybių vienyti pajėgas kovoje su mirtina grėsme. Esamoje situacijoje — kiti prioritetai. Priešų neieškoma. Visi — kaimynai.
"Neigiamų emocijų pliūpsnis tik iš dalies aiškintinas tomis ypatingomis sąlygomis, kuriomis gyvename. Manau, kad iš atsakingų asmenų skamba pernelyg daug gąsdinimų vietoje to, kad žmonės būtų raminami. Suprantamas noras mobilizuoti žmones elgtis atsakingai, tačiau baimė —ne vienintelė priemonė. Dar viena didelė klaida — dalinimas visuomenės į mes, sveikieji, ir tie "kiti" — užsikrėtę, atvykėliai ar pan. Tai didina nepasitikėjimą vieni kitais, skaldo visuomenę. Neatsitiktinai žmonių, besitikinčių gauti pagalbą iš kaimynų, per krizę sumažėjo nuo 81,2% iki 61,9%", — lygina G. Chomentauskas.
Psichologinį spaudimą, netgi smurtą galime patirti visur ir pačiomis įvairiausiomis formomis. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kitų žmonių mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kiti sunerimę bei paklusnesni.
Kaip apsisaugoti? Psichologai siūlo daugybę psichologinės savigynos būdų bei metodų, kaip išsiugdyti emocinį tvirtumą, atlaikyti psichologinį manipuliavimą.
Tokioje situacijoje įsivaizduokite, kad tarp jūsų ir pavyzdžiui politinio pareiškėjo stovi galingas vėjo malūnas, tuojau pat nunešantis "grėsmingus" žodžius į šoną.
Kišenėje suraitykite špygą ir rodykite ją besistengiančiam išmušti jus iš kasdienės pusiausvyros ir sukelti nerimą ar neapykantą tariamam priešui. Prisiminkite, kaip vaikystėje šis triukas padėdavo atkeršyti skriaudėjams ir niekintojams.
Pajutę, jog pradedate liguistai reaguoti į politikų, politologų-propagandistų įspėjimus ir įžvalgas, įsivaizduokite, kad tarp jūsų — didžiulis, storomis stiklo sienomis akvariumas, pro kurio sienas nepraslysta nė vienas jų gąsdinantis žodis — vaizdą matote, o žodžių negirdite, todėl ir neprarandate savitvardos. Ir kritiško mąstymo.
Psichologinio spaudimo skausmingumą galima sušvelninti arba visai neutralizuoti, jei į aiškinančius "vienintelę ir tikrą tiesą" žiūrėsite kaip į mažus vaikus žaidimų aikštelėje, kurie pyksta, rėkia, mosikuoja rankomis, mėto žaislus, trypia kojomis, tačiau kaip suaugęs jūs suprantate, kad tai tik šios dienos konjunktūriniai politiniai žaidimai. Deja, tokiomis aplinkybėmis tiesiog nepadorūs.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
