WTI ("West Texas Intermediate") žaliosios naftos ateities sandoriai su pristatymais 2020 metų gegužės 20 dieną pasiekė neigiamas vertes — pirmą kartą nuo tokios prekybos pradžios. Bet tai, kas nutiko fizinei naftos prekybai, turi labai netiesioginį ryšį, daugelį šokiruojantis rezultatas — ateities sandorių, prekybos "popierine nafta" pasekmė.
Nuo balandžio 21 dienos prekyba gegužės mėnesio ateities sandoriais buvo baigta, dabar biržos vykdo sandorius birželio mėnesiui, o WTI kaina vėl yra teigiama. Jei tai, kas įvyko, netaps dabartinių kainų siūlymo taisyklių pakeitimo pagrindu, tuomet galima naudoti "2020 metų balandžio 20 dienos Empirinį įstatymą": "Greitai pakilusi naftos kaina nelaikoma kritusia". Bent jau tai leis mums eilinį kartą nesijaudinti ir ramiai laukti gegužės 1-osios — dienos, kai įsigalios OPEC+ sandorio sąlygos, dėl kurių susitarta balandžio 12 dieną.
Tik gegužės pradžioje mes galėsime pagaliau suprasti, kokią įtaką naujoms naftos gavybos mažinimo sąlygoms turėjo pasaulinė naftos rinka. To, kad OPEC+ valstybės narės iš viso sumažins gavybą 9,7 mln. barelių per dieną, neginčija nė viena analitikos agentūra — įvairiais skaičiavimais naftos paklausos sumažėjimas yra nuo 20 iki 25 mln. barelių per dieną. Bet visiškai neįmanoma numatyti virsmų rinkoje COVID-19 pandemijos metu, mums belieka stebėti tolesnį "trilerio pasaulio naftos rinkoje" vystymąsi.
Meksikos demaršas, paklusnus OPEC+ ir Trampas advokato vaidmenyje
Dabar, praėjus pusantros savaitės po dviejų iš eilės skubių OPEC+ energetikos ministrų susitikimų, galima ramiai pažvelgti į priežastis, kodėl nuosmukio apimtis turi trupmeninę dalį — ne 10,0, o 9,7 milijono barelių per dieną. OPEC+ susitarimą pasirašė 23 šalių ministrai — ir staiga toks tikslumas. Žinoma, visi girdėjome, kad tai yra Meksikos kategoriško atsisakymo sutikti su JMMC (OPEC+ ministrų monitoringo komitetas) jai paskirta kvota pasekmė.
Balandžio 10 dieną Meksikos atstovė Roció Nahle pareiškė, kad 400 tūkst. barelių per dieną sumažinimas jos šaliai jokiu būdu nepatiktų, maksimali suma, kuriai Meksika galėtų pritarti, yra 100 tūkst. barelių, ir nė litro daugiau. Jokie 22 ministrų vyrų bandymai įtikinti vienintelę nuotolinėje konferencijoje dalyvavusią moterį nedavė rezultatų: kai jų prašymai tapo per daug atkaklūs, Rocio Nale tiesiog atsijungė.
JMMC vylėsi, kad Meksikos pozicija gali pasikeisti per G20 energetikos ministrų susitikimą, kuris numatytas balandžio 11 dieną, Tačiau rezultatas viršijo lūkesčius — trūkstamas sumažinimų apimtis perėmė JAV, kurių prezidentas teigė, kad jo vyriausybė imsis tokio žingsnio. Kokias paslaugas valstybės gaus "mainais" iš Meksikos, abi šalys spręs atskirose derybose. O per antrąjį OPEC+ ministrų susitikimą ponai dėl nieko nesiginčijo: kadangi Meksika pasakė "100 tūkstančių barelių ir taškas", tebūnie. Vėlgi, nei OPEC+, nei G20 nė per nago juodymą nepakeitė Meksikos ultimatumo: Donaldas Trampas veikė kaip šios šalies "advokatas" — savo noru ir su šypsena.
Mažytė Meksika, kurią naftos pasaulyje šalia Saudo Arabijos, Rusijos, JAV sunku net įžvelgti, nustatė savo sąlygas — ir niekas nesugebėjo paprieštarauti šiam apsisprendimui, pateikdamas ne vieną rimtą argumentą. Trampas, kuris atsisakė oficialiai prisijungti prie OPEC+ susitarimo, nurodydamas, kad JAV antimonopoliniai įstatymai neleidžia federalinei vyriausybei dalyvauti jokiuose kartelių susitarimuose, sutiko "perimti" dalį Meksikos krovinio. Stebinantys įvykiai, nieko panašaus pasaulinės naftos rinkos istorijoje nebuvo.
"Šventa" apsidraudimo sutartis
Paaiškinimai jau nuskambėjo: Meksika kiekvienų metų spalio mėnesį apsidraudžia visą naftos eksporto apimtį laikotarpiui nuo gruodžio iki lapkričio, paprastai šioje programoje numatyta įsigyti maždaug vieno milijardo dolerių vertės opcionų. Apsidraudimas leidžia Meksikos vyriausybei iš anksto nustatyti dar neišgaunamos naftos kainą — įvesti apsaugą nuo krintančių kainų. Panašiai Meksikos vyriausybė pasielgė 2019 metų spalio mėnesį — jos naftos eksportas yra apdraustas, remiantis 49 USD už barelį kaina, opcionų pirkimas kainavo 1,2 milijardo USD.
Paaiškinimas kaip paaiškinimas, tik kodėl OPEC+ ir ypač JAV prezidentui rūpi visi šie opcionai? Kokia tokio pagarbaus šio apsidraudimo vertinimo priežastis ir kodėl atviruose šaltiniuose nėra išsamios informacijos? Atsakymas dar labiau stebina: Meksika daugiau nei keliolika metų riboja eksportą, o jos vyriausybė niekada nėra paskelbusi jokių detalių — tokia tradicija.
Tradicija, kurios atžvilgiu stambios naftos gavybos valstybės elgėsi su nepaprasta pagarba, prieš kurią Didžiojo dvidešimtuko (G20) energetikos ministrai pagarbiai pakyla iš savo vietų ir į frontą įsitraukia Donaldas Trampas. Ką ten Trampas! JAV demokratų partija, kuri dėl mažiau reikšmingų priežasčių ir be jokios priežasties smogia dabartiniam Baltųjų rūmų vadovui, net nebando kritikuoti Trampo už tai, kad jis prisiėmė užsienio šalies įsipareigojimus. Saudo Arabijos princai, pasirengę aršiai kovoti su Rusija visų žemynų naftos rinkose, negali pasakyti nė žodžio prieš Meksikos nuomonę, o JMMC išbraukia anksčiau sutartą skaičių "10,0" ir tvarkingai rašo "9,7" iš viršaus, nes "Meksika taip nurodė".
Biržos ateities sandoriai taip pat apsidraudžia, bet tai nesutrukdė WTI kotiruotėms persikelti į neigiamų skaičių sritį. Tačiau Meksikos pasirašytas apsidraudimo susitarimas yra kažkas neliečiamo visiems pasaulio žmonėms. Keista — tai švelniausias žodis, kurį galima pasakyti apie tai.
JAV nafta, doleriai ir pagrindiniai bankai
Bet jei atidžiai pažiūrėsite, ši "dėžutė" atsidaro be didelių sunkumų. Leiskite jums priminti, kad po aštuntojo dešimtmečio naftos krizės tarp valstybių ir Saudo Arabijos atsirado susitarimas, kad visos prekybos operacijos su OPEC pagaminta nafta bus vykdomos tik JAV doleriais.
"Naftos doleris" gyvuoja ir klesti pastaruosius penkis dešimtmečius — nafta prekiaujama doleriais, operacijos vykdomos per Amerikos bankus. Būtent tai daro Jungtinių Valstijų vienašališkas diskriminacines priemones (būtent taip, nes tik JT Saugumo Taryba turi teisę šioje planetoje įvesti sankcijas) vienos ar kitos šalies atžvilgiu tokia veiksminga priemone.
Europos energetikos kompanijos iškart po JCPOA (Bendrojo išsamių veiksmų plano) pasirašymo ir Irano Islamo Respublikos sankcijų panaikinimo entuziastingai ėjo į didelius ir mažus angliavandenilių gavybos projektus šioje šalyje. Projektai buvo nepaprastai perspektyvūs ir reikšmingi, Europos ir Azijos naftos ir dujų rinkos logistiniu požiūriu yra vienodai nutolę — puiki galimybė išplėsti verslą.
Tačiau kai tik Trampas įvedė "sankcijas" Iranui, Europos ir net Kinijos bendrovės išėjo iš Irano, nors Valstijos niekam nepaskelbė karo, negrasino branduoliniam klubui. Priežastis yra "naftos kolonėlės" visagalybė, galimybė sustabdyti bet kokias bet kurios pasaulio rinkoje veikiančios įmonės prekybos operacijas. Kokį ryšį tai turi su Meksika? Tiesioginį.
Štai kaip atrodo banko konsorciumo sudėtis, su kuria ši valstybė kasmet pasirašo naftos eksporto draudimo sutartis: "JP Morgan Chase", "Citigroup", "Goldman Sachs", "BNP Paribas". Tai yra stambiausi JAV bankai — jie daugelį metų dalijasi pirmosiomis keturiomis vietomis ir daugelį metų vadovauja naftos kompanijoms beveik visame pasaulyje. Tie, kurie bandys įžeisti mažąją Meksiką, turės reikalų su šiais finansų pasaulio monstrais, su keturių didžiausių JAV bankų, kurie yra Federalinio rezervų banko nariai, vadovais. Todėl sąlyginiai dialogai gali atrodyti taip:
— Meksika, pagal planą jūs turite sumažinti gamybą 400 tūkst. barelių per dieną. Padėkite čia savo parašą, ir viskas bus gerai.
— Nebus jokio parašo — apimtis yra įrašyta apsidraudimo sutartyje, kurią mes turime teisę sumažinti tik 100 tūkstančių barelių per dieną. Jei kas nors ko nors nesupranta — štai telefonų numeriai, paskambinkite ir jie jums paaiškins, kaip turėtumėte elgtis. Ar ketinate šį klausimą atidėti G20 ministrų susitikimui? Drąsu, bet nėra prasmės — atidžiau pažvelkite į telefonų numerius.
OPEC+ ir G20 bandė išspręsti "Meksikos problemą", tačiau bankininkai rado žmogų, kuris perėmė jos įsipareigojimus. Dėl to paaiškėjo, kad Meksika ir už jos esantys bankininkai išsprendė OPEC+ ir G20 problemą. Prisimenu, neseniai Amerikos politikai pareiškė, kad "Trampą JAV prezidentu pasirinko Rusija" tik vienu tikslu — kad Amerikos rinkėjai mažiau galvotų apie tuos, kurie tai iš tikrųjų padarė.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
