Per tris dienas įvyko du skubūs šalių, dalyvaujančių OPEC+ susitarime, energetikos ministrų susitikimai, G20 šalių energetikos ministrų susitikimas, du kartus Rusijos ir JAV prezidentai su Saudo Arabijos karaliumi aptarė energetikos rinkos problemas.
Visi šie susitikimai ir derybos vyko nuotoliniu būdu, o tai žurnalistams nesukėlė jokio džiaugsmo — nevyko spaudos konferencijos, nebuvo galimybės užduoti klausimų tiesioginiams visų šių renginių dalyviams. Tenka sutelkti dėmesį tik į oficialius dokumentus, pasirašytus po susitikimų, ir pasitenkinti Vladimiro Putino bei Salmano ibn Abdulazizo Al Saudo spaudos tarnybos pastabomis ir Donaldo Trampo pranešimais.
Žinoma, yra ir svarbiausių Vakarų naujienų agentūrų pranešimų, kuriuose cituojami "neįvardyti informuoti šaltiniai". Nepaisant to, kad akivaizdžiai trūksta patikimos informacijos, tarp daugybės komentarų ir ekspertų nuomonių vis sunkiau orientuotis.
2020 metų kovas ir balandis — ne gretimi mėnesiai, o dvi skirtingos eros
Keisčiausia, kad dauguma komentarų paremti juodu ir baltu mąstymu, kuris neleidžia peržengti sąvokų "laimėjo / pralaimėjo" ribų. Nemaža dalis komentarų yra skirta paralelių ir net priešpriešos paieškai tarp balandžio mėnesio OPEC+ susitikimų ir tų, kurie vyko kovo 6 dieną ir pasibaigė 2016 metų susitarimo nutraukimu. Tuo tarpu neatsižvelgiama į tai, kaip skyrėsi sąlygos mūsų planetoje vasario mėnesio pabaigoje–2020 metų kovo pradžioje, kai ponai ministrai ruošėsi susitikimui, nuo situacijos, susidariusios iki balandžio 9 dienos.
Žinoma, vasario mėnesį padėtis pasaulinėje naftos pramonėje buvo gana įtempta: barelio kaina biržose sumažėjo nuo sausio mėnesio 60 USD rodiklio maždaug iki 45 USD. Bet tada tai sukėlė koronaviruso protrūkis Kinijoje, ir buvo rimto pagrindo manyti, kad šios šalies valdžia sugebėjo susidoroti su šia problema ir COVID-19 atvejų pradėjo mažėti.
Žinoma, visoms naftą gaminančioms šalims didžiulę reikšmę turi Kinija — nuo 2017 metų ji tapo didžiausia naftos importuotoja, pasivijusi ir aplenkusi JAV pagal šį rodiklį. Kinijoje kilusi epidemija, kurią įveikti pavyko tik dėl griežtų karantino apribojimų tiek gyventojams, tiek visoms pramonės įmonėms, vasario mėnesį, palyginti su 2019 metų vasariu, sumažino gamybos apimtis 13 proc., tačiau kovo 6 dieną tai atrodė laikinas reiškinys, kuris liečia tik Kiniją. 2020 metų kovo 6 dieną pasaulyje nebuvo nė vieno žmogaus, kuris galėtų numatyti, kad COVID-19 epidemija Kinijoje per porą savaičių pakils iki pasaulinės pandemijos lygio.
Iki balandžio 9 dienos karantinas ir kitos ribojamosios priemonės planetoje apėmė apie keturis milijardus žmonių. Oro eismo intensyvumas sumažėjo 80 procentų, daug kartų sumažėjo automobilių skaičius Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos keliuose.
Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC buvo įkurta 1961 metais ir pastaruoju laiku išgyveno ne vieną krizę, tačiau visos jos buvo susijusios su produkcijos pertekliumi, kai pasiūlos ir paklausos disbalansas buvo ne mažesnis kaip 3–5 procentai. Niekada, net ir per pasaulinius karus, nebuvo nieko panašaus į dabartinę situaciją pasaulyje — net ir pagal optimistiškiausius OPEC ir TEA vertinimus, naftos paklausa 2020 metų antrąjį ketvirtį sumažės mažiausiai 20 procentų, tai yra 20 milijonų barelių per dieną. Neatsižvelgimas į sąlygų skirtumus kovo pradžioje ir balandžio pradžioje pašalina bet kokių vertinimų ir analizės objektyvumą — stengiamasi palyginti "šiltą su kvadratiniu".
Du nepaprastieji OPEC ministrų susitikimai
Nepaisant to, kad šalių, nepasirašiusių šio susitarimo, ministrai taip pat dalyvavo stebėtojų teisėmis pirmajame OPEC+ energetikos ministrų susitikime, kartelis neišsiplėtė iki OPEC++. Nors stebėtojai palankiai vertino diskusiją, jie neprisijungė prie naujų susitarimo sąlygų. Akivaizdu, kad tai nebuvo asmeninės ministrų iniciatyvos pasireiškimas — jie vykdė savo šalių vyriausybių sprendimus.
Dviejų OPEC+ susitikimų rezultatas buvo susitarimas, neturintis precedento naftos pramonės istorijoje — jis skirtas ne keliems mėnesiams, bet iškart dvejiems metams.
23 šalys, turinčios visiškai skirtingas struktūras ir ekonominio išsivystymo lygį, sugebėjo rasti tarpusavio supratimą ir išlyginti prieštaravimus — vargu ar sunkmečiu galime rasti pavyzdį, kuris bent kiek primintų susitarimą, pasiektą su tiek daug dalyvių.
Tačiau viltys, kad OPEC+ susitarimas sulauks oficialios paramos G20 šalių energetikos ministrų susitikime, neišsipildė — klausimai, susiję su padėtimi pasaulio naftos rinkoje, remiantis turima informacija, šiame susitikime nebuvo svarstomi ir nebuvo įtraukti į galutinį komunikatą. Nesėkmingas buvo ir bandymas išspręsti Meksikos nesutarimo dėl JMMC (OPEC+ ministrų stebėsenos komiteto) pasiūlytos kvotos sumažinti apimtį 400 tūkst. barelių per dieną klausimą — šios šalies vadovai sutiko tik su 100 tūkst.
Priežastys, dėl kurių OPEC+ ministrai negalėjo susitvarkyti su nedideliu Meksikos ultimatumu, kai šios šalies vadovybės sprendimas sulaukė "advokato" Donaldo Trampo, nusipelno atskiro straipsnio — dėmesio vertos istorijos, parodančios, kaip glaudžiai susipynė didelių naftos kompanijų, nacionalinių vyriausybių ir didelio bankų kapitalo interesai. Bet, vienaip ar kitaip, gamybos sumažėjimas OPEC+ šalyse 10 milijonų barelių per dieną nuo 2020 metų gegužės 1 iki liepos 1 dienos, aptartas naktį iš balandžio 9 į 10, virto 9,7 milijono balandžio 12 dienos vakare.
Atitinkamai nuo liepos 1 dienos iki 2020 metų pabaigos gamyba turėtų būti sumažinta 8 milijonais barelių per dieną, nuo 2021 metų sausio 1 iki 2022 metų balandžio 1 dienos — 6 milijonais. Paskirstant kvotas visoms OPEC+ šalims, atskaitos tašku buvo laikomi jų rodikliai iki 2020 metų spalio mėnesio, išskyrus Meksiką, išimtys buvo Rusija ir Saudo Arabija — šioms dviem šalims atskaitos taškas buvo 11 milijonų barelių per dieną. Saudo Arabija ir Rusija turėtų sumažinti gamybą iki 8,5 milijono barelių per dieną.
Mitinės figūros ir tikrieji skaičiai
Formaliai gamybos apimtys Rusijoje turėtų būti sumažintos 2,5 milijono barelių per dieną. Būtent tai daugelis Rusijos vadovybės kritikų aiškina kaip "visišką mūsų šalies pralaimėjimą" šiose derybose. Gudraujama skaičiais, nes 2019 metų gruodžio mėnesį vykusiame OPEC+ susitikime Rusijai buvo suderinta 10,3 mln. barelių per dieną kvota, tai yra, nuo gegužės 1 dienos Rusijai bus taikomas 1,8 mln. barelių sumažinimas.
Kritikų teiginys — "Rusijos naftos eksporto apimtis bus sumažinta perpus" — taip pat netiesa. Kuro ir energijos komplekso Centrinio dispečerinio centro (Rusijos Federacijos energetikos ministerijos analitikos agentūros padalinio) duomenimis, 2020 metų vasario–kovo mėnesiais Rusija pagamino 11,2 mln. barelių naftos ir kondensato (kondensato gamyba Rusijoje nebuvo įtraukta į gruodžio mėn. kvotą — Rusija buvo ir išlieka vienintelė šalis OPEC+, pasiekusi tokią išimtį), iš kurių 7,8 mln. barelių per dieną eksportuota, likusi dalis skirta vidaus vartojimui.
Per du mėnesius eksportas gali sumažėti iki 6 milijonų barelių per dieną — tai tikrai ne "dvigubai". Tai įmanoma, nes, pasak Energetikos ministerijos, naftos suvartojimas Rusijoje jau sumažėjo dešimčia procentų: tam įtakos turi karantino priemonės, automobiliai, lėktuvai ir atšaukti traukiniai. Šie dešimt procentų yra lygūs 0,34 milijono barelių per dieną — tai kiekis, kuris galėtų būti papildomai eksportuojamas, o šiuo atveju dviejų mėnesių eksportas bus 6,3 milijono barelių per dieną, sumažėjęs tik 1,5 mln., palyginti su vasario ir kovo mėnesiais. Mes taisome šiuos skaičius, nes jie atitinka tikrovę: gegužės ir birželio mėnesiais Rusija sumažins gamybą 1,8 milijono barelių per dieną, eksportas sumažės nuo 7,8 iki 6,3 milijono barelių per dieną, arba 19,2 procento. "Visiškas pralaimėjimas" išnyksta pasitelkus skaičiuoklę ir tikrus faktus.
Nafta "medikų rankose"
Nepaisant to, tame, kas vyksta, nėra nieko malonaus, to negalima pavadinti "visuotiniu laimėjimu". Tačiau ar buvo įmanoma gauti naudos bent vienai naftą gaminančiai šaliai, nepaisant jos dalyvavimo ar nedalyvavimo naujajame OPEC+ susitarime? Remiantis naujais OPEC ir TEA vertinimais, pasaulinis naftos poreikis 2020 metų antrąjį ketvirtį sumažės mažiausiai 20 milijonų barelių per dieną, OPEC+ susitarime numatyta sumažinti perpus.
Balandžio 13 ir 14 dienomis kainos biržose nesiskyrė nuo balandžio 8 ir 9 dienos — pasaulio rinka niekaip nereagavo į naująjį susitarimą, o tai yra visiškai logiška. Šie komentatoriai gali ieškoti mitinių "visiškų pralaimėtojų" ir "absoliučių laimėtojų", realybėje dabartinėmis sąlygomis nėra nei vienų, nei kitų, nes mūšis nebuvo skirtas gamybos apimčių palaikymui, ir ne kotiruotės lygio išsaugojimui, viskas yra daug brutaliau.
Yra fizinė nafta — įvairių atspalvių juodos spalvos masė, nereikalinga naftos perdirbimo gamykloms ir naftos chemijos gamykloms, kurią reikia fiziškai laikyti rezervuaruose, kurių tūris nėra begalinis. Jei OPEC+ nepradėtų mažinti gamybos, tuščios cisternos baigtųsi per pusantro mėnesio. Jūrų cisternos jau tapo rezervuarais, svarstomos galimybės laikyti didesnį naftos kiekį geležinkelio cisternose. Užpildymo lygis jose pasieks 100 procentų — ir tai bus visiška visos pasaulio naftos pramonės katastrofa, kai teks "uždaryti" visus telkinius iš eilės.
COVID-19 pandemija truks ilgiau, nei OPEC+ numatyta liepos 1-oji, pasaulio ekonomika nekils — nebus įmanoma laikytis mažinimo apimčių pagal grafiką. Viso pasaulio naftos pramonės likimas priklauso nuo medikų, nuo kruopštaus karantino priemonių laikymosi — nieko panašaus anksčiau nebuvo nutikę.
Šiame straipsnyje mums pavyko trumpai apsvarstyti, koks bus naujojo OPEC+ susitarimo poveikis Rusijai, tačiau jis turės įtakos ir kitiems dalyviams, ir tiems, kurie jame nedalyvavo. Derybos su pasaulinės naftos pramonės atstovais nebuvo baigtos: oficialiai paskelbė remianti OPEC+ sprendimus ir pasirengimą palaikyti jos mažinimą Afrikos naftos gamintojų organizacija. Norvegijos naftos ir energetikos ministerija oficialiai paskelbė apie pasirengimą vienašališkai mažinti produkciją, jei OPEC+ parengs naują susitarimą, tačiau iki šiol šis pareiškimas neturi tęsinio. Vyks naftos darbuotojų susitikimai su Kanados naftos provincijų vadovybe — naujienų srautas toli gražu nesibaigia, šis straipsnis nebus paskutinis šia svarbia tema.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
