Turbūt įdomiausias dalykas rezultatų atžvilgiu yra tas, kad jie tarsi sugriauna daug bendrų idėjų apie įvairių šalių socialinį ir politinį gyvenimą.
Visų pirma, mes kalbame apie mitus, teigiančius, kad jei piliečiai gyvena gerai, tai, be abejo, jie visada palaikys valdžios institucijas, nes jos elgiasi ištikimai ir žmonių labui, tačiau jei žmonių gyvenimas blogėja, tada vyriausybė veikia visuomenės nenaudai ir todėl natūraliai praranda gyventojų pritarimą. Yra ir sudėtingesnių konstrukcijų, įskaitant turinčius aiškią rasistinę prigimtį: atsakymų į klausimą, kodėl Didžiojoje Britanijoje ir Austrijoje viskas su demokratija gerai, o Irane ir KLDR — nelabai, dažnai ieškoma analizuojant atitinkamų šalių žmogiškąją medžiagą. Tai visiškai taikytina ir Rusijai, nes tai yra visiškai normalus dalykas, kai visuomenės parama Maskvos sprendimams, kuriems nepritaria "pasaulio jėga", paaiškinama neišdildomai vergišku Rusijos žmonių pobūdžiu.
Tačiau, remiantis "Gallup International" duomenimis, realybėje viskas yra labai skirtingai. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Pakistanas ir Šveicarija turi šį tą bendro, kalbant apie demokratiją — šios valstybės priklauso tai grupei, kurioje labiausiai pritariama žmogaus teisių ribojimo siekiant kovoti su epidemija idėjai. Tokiai nuomonei pritaria 92 % pakistaniečių ir 86 % šveicarų, taip pat 92 % irakiečių, 91 % tailandiečių, 89 % vokiečių ir 85 % italų. Beje, "vergų" Rusija kartu su "laisvomis" JAV pateko į autsaiderius: atitinkamai 69 ir 68 procentai — vieni žemiausių rodiklių pasaulyje.
Dar juokingesnė situacija susidaro bandant atsekti ryšį tarp valdžios institucijų epidemiologinių priemonių paramos ir piliečių socialinės ir ekonominės gerovės.
Vidutiniškai pasaulyje yra labai aukštas pritarimo valstybės veiksmams lygis — 69 proc., tačiau vėlgi negalima atskirti ideologinio, politinio ar civilizacinio dėsningumo. Tvirtai palaikomos Indijos (91 %) ir Austrijos (86 %) vyriausybės. Tačiau 81 % respondentų Tailande, 69 % Japonijoje ir 48 % JAV sukritikavo valdžios institucijų veiksmus.
Rusijoje padėtis yra tarpinė, o pagrindinis savaičių, praėjusių nuo pirmosios tyrimų bangos, rezultatas — staigus sumažėjimas tų, kurie negalėjo apsispręsti dėl požiūrio į valstybės vykdomą politiką. Per mėnesį pritarimo lygis šiek tiek padidėjo — nuo 49 iki 51 procento, o nedaug padidėjo nepritarimo lygis — nuo 36 iki 44 procentų.
Pastarasis dalykas, be abejo, yra ypač įdomus.
Visuomenės dėmesys vis labiau sutelkiamas į nepasitenkinimo kovos su COVID-19 priemonėmis temą. Savaitės pradžia buvo pažymėta keliais virtualiais protesto mitingais ir vienu labai tikru Vladikaukaze.
Paaiškinimai, kas vyksta, visada yra vienodi ir atrodo logiški ir pagrįsti. Dėl nemažos ekonomikos dalies sustabdymo daugelio žmonių gerovė sustingo, kažkam visiškai nutrūko. Pajamų mažėjimas ir darbo netekimas gali bet ką sužlugdyti, valdžios institucijų priimtos socialinės paramos priemonės laikomos nepakankamomis. Jau neminint to, kad tiesiog priverstinis sėdėjimas tarp keturių sienų yra sunkus išbandymas ir kelia didelį stresą.
Tačiau visos šios versijos nustoja būti tokios įtikinamos, kai bandote pažvelgti į paveikslą plačiau, juo labiau, kad "Gallup International" suteikė tokią galimybę įvertindama piliečių dėl pandemijos patiriamų finansinių nuostolių lygį.
Nesunku būtų paaiškinti austrų ir vokiečių pasitenkinimą, taip pat jų didelį pritarimą valdžios institucijų veiksmams tuo, kad epidemija minimaliai smogė piliečių kišenei: tik du procentai respondentų Vokietijoje pranešė praradę darbą ir tik devyni procentai apklaustųjų Austrijoje pranešė apie rimtą pajamų sumažėjimą. Tokiomis sąlygomis galima sėdėti namuose. Vidutiniškai planetoje šie skaičiai yra daug prastesni: atitinkamai 15 ir 37 procentai (Rusijoje, tyrimo duomenimis, 12 % prarado darbą).
Šiuo atžvilgiu Japonija taip pat yra ypač klestinti (14 proc. prarado pajamas ir vienas procentas prarado darbą) — pirmauja pagal priešiškumą valdžios veiksmams: 69 proc. respondentų yra jais nepatenkinti.
Japonų atvejis yra įdomus, nes jie gana ilgą laiką vengė radikalių anti-epidemiologinių priemonių tikėdamiesi, kad pakaks tradicinio aukšto šalies sanitarinės kultūros lygio. Klydo: labai padidėjo sergamumas, o praėjusią savaitę buvo paskelbta ekstremali situacija.
Greičiausiai tai, kad priemonės, nukreiptos prieš COVID-19, vėlavo ir nebuvo veiksmingos, tapo pagrindine japonų nepasitenkinimo priežastimi, o tai, kad valstybė stengėsi neleisti ekonomikai sustoti ir dėl to smogti piliečių ekonominei gerovei, įtakos neturėjo.
Pakistane matomas priešingas reiškinys. Galima tik įsivaizduoti, kaip jau minėta fantastiškai didelė visuomenės parama valdžios institucijų epidemiologinėms priemonėms koreliuoja su tuo, kad 68 % šalyje prarado darbą, o 84 % — neteko pajamų. Tačiau situacija yra tokia.
Štai Tailande yra dar vienas aplinkybių derinys: griežtos oficialios priemonės kovai su koronavirusu, kai gyvena labai nepatenkinti gyventojai (verta priminti, kad 81 % ten apklaustųjų mano, jog valdžia nesusitvarko) su pastebimai mažėjančiomis pajamomis (63 %).
Apskritai, jei pageidaujama, absoliučiai bet kurio požiūrio šalininkas gali rasti "Gallup International" tyrime nacionalinį pavyzdį, idealiai tinkantį jo interpretacijai — ginant demokratiją ar autoritarizmą, šiuolaikinę civilizaciją ar tradicines visuomenes, socialiai atsakingą ar libertaristinį požiūrį. Tačiau jei pažvelgsite į sociologų duomenis kaip visumą ir be politinių filtrų, suprasite, kad jie perteikia nesudėtingą mintį, kurią žmonės dažnai pamiršta ar sąmoningai ignoruoja: pasaulis yra įvairus, sudėtingas ir daugialypis.
Bandymai primesti vienos šalies patirtį kitai yra beprasmiški. Kai jų imamasi politiniais tikslais, jie taip pat kelia pasipiktinimą noru manipuliuoti visuomene pigiu melu.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
