Praktiškai neapginkluotame laive buvo iki dešimties tūkstančių žmonių — sužeistų Raudonosios armijos kareivių, medicinos personalo, moterų ir vaikų. Išgelbėti buvo tik aštuoni žmonės.
Balandžio 27 dieną Rusijos geografijos draugija pranešė: "Laivas "Armėnija" buvo rastas Juodosios jūros dugne". Laivas yra 1500 metrų gylyje, 15 jūrmylių (apie 28 km) nuo Jaltos kranto. Sunku pervertinti bendros Rusijos Federacijos gynybos ministerijos ir Rusijos geografijos draugijos bendros ekspedicijos rezultatą.
Atkaklios paieškos tęsėsi daugiau nei 35 metus. Byla Nr. 19, susijusi su "Armėnijos" tragedija, Centrinio jūrų laivyno archyve 1940-ųjų pabaigoje buvo įslaptinta ir tyrėjams neprieinama. Vienintelė geografinė nuoroda buvo rasta 1991 metais Juodosios jūros laivyno medicinos tarnybos muziejuje — informacija apie oro ataką netoli Gurzufo kaimo, netoli Lokio kalno. Tačiau didelis jūros gylis ir sudėtinga dugno topografija šioje jūros vietoje labai apsunkino paiešką. "Armėnijos" nepavyko rasti net garsiam amerikiečiui Robert'ui Ballard'ui, kuris atrado nuskendusį "Titaniką" ir "Bismarką" su visa savo aukštųjų technologijų įranga. Žinoma, nuolatinės ilgalaikės paieškos buvo paaiškintos ne tuo, kad laive liko Krymo muziejų lobiai, o atmintimi ir pareiga.
Sanitarinio laivo žūtis laikoma viena didžiausių tragedijų jūroje per visą istoriją. "Titanike" žuvo apie 1500 keleivių, vokiečių "Bismarke" — daugiau nei 2100 jūreivių. Šiuos skaičius aplenkia "Armėnijos" aukos (nuo 7 tūkst. iki 10 tūkst. žuvusiųjų, tikslus skaičius nenustatytas). Atsižvelgiant į situacijos sąlygas, sanitarinio laivo tragedija verta knygų ir filmų, ji turėtų būti žinoma visai žmonijai. Kad pasaulis nepamirštų Antrojo pasaulinio karo siaubo ir aukų, apie Sovietų Sąjungos vaidmenį pergalėje prieš fašistinę Vokietiją.
Niekas nepamirštas
Po to, kai Novorosijsko karinei jūrų bazei priklausanti nuotoliniu būdu valdoma povandeninė transporto priemonė identifikavo sanitarinio laivo "Armėnija" korpusą, kunigas Kirilas surengė Šv. Mišias žmonių žūties vietoje. Taip pat į vandenį buvo nuleistas vainikas.
"Žmogus jūroje išsigandęs, nes yra prieš jūrą, kaip prieš patį Viešpatį", — tai iš senovės Pomeranijos chartijos, kuri pasirodė daug anksčiau nei Rusijos karinio jūrų laivyno chartija. Jūros stichija yra nenuspėjama ir pavojinga, o karas jūroje yra dvigubai žiauresnis nei sausumoje. Jei laivas patiria nelaimę šaltuoju metų laiku atokiau nuo kranto, žmonės praktiškai pasmerkti mirčiai lediniame vandenyje.
1941 metų rugsėjo pabaigoje vokiečių būriai užėmė Perekopą ir pateko į Krymą. Raudonoji armija vėl pasitraukė link Sevastopolio, pagrindinės Juodosios jūros laivyno bazės. Lapkričio pradžioje buvo pradėta miesto apgultis, tačiau vis dar buvo galima jūra evakuoti sužeistuosius, moteris ir vaikus. Tai ir darė laivo "Armėnija" įgula, vadovaujama patyrusio kapitono Vladimiro Plauševskio. 6000 tonų talpos ir 112 metrų ilgio laivas taikos metu patogiose kajutėse gabeno iki 980 keleivių. 1941 metų vasarą "Armėnija" tapo ligonine, ir nuo rugpjūčio mėnesio per 15 reisų ji sugebėjo iš Krymo į žemyną pervežti 15 tūkstančių sužeistų raudonarmiečių. Tokie pertvarkyti laivai karo metais Juodojoje jūroje evakavo (išgelbėjo) daugiau nei 412 tūkst. žmonių.
Į paskutinį reisą sanitarinis laivas lapkričio 6 dieną išplaukė iš Sevastopolio, ketino pervežti į Tuapsę apie 300 sužeistųjų, keturių karo ligoninių medicinos personalą ir kelis tūkstančius civilių. Naktį Jaltoje "Armėnija" priėmė dar kelis šimtus žmonių, o lapkričio 7 dienos rytą kartu su dviem patruliniais laivais išvyko link Kaukazo. 15 mylių atstumu nuo Krymo pakrantės laivas buvo užpultas Luftwaffe "Heinkel-111" lėktuvo (kitų šaltinių duomenimis — "Junkers 87"). Patruliniai Juodosios jūros laivyno laivai ir keturi priešlėktuviniai ginklai ant denio neišgelbėjo nuo bombų ir torpedų. Sunaikinimas buvo didžiulis, "Armėnija" paskendo per keturias minutes. Vos aštuoni iš daugelio tūkstančių stebuklingai išgyveno šaltose bangose.
Tarptautinė teisė Antrojo pasaulinio karo laikais uždrausdavo apšaudyti medicininius laivus su raudonais kryžiais, tačiau vokiečių lakūnai nepaisė visų taisyklių. Hitlerio kariuomenė pradėjo karą, kad sunaikintų Raudonąją armiją ir civilius gyventojus. Rusija to nepamiršo, o nuolatinis šalies Juodosios jūros sienų gynybos stiprinimas yra ne tik operatyvus atsakas į šiuolaikinius iššūkius ir grėsmes nacionaliniam saugumui, bet ir istorinės atminties projekcija.
Žemėlapiuose liks "Armėnija"
Po eksploatacijos pradžios Baltijos laivų statykloje 1928 metais "Armėnija" pateko į geriausių Juodosios jūros geriausių keleivinių laivų šešetuką. Gražus ir patikimas laivas buvo skirtas ilgiems reisams (iki 4600 mylių) 14,5 mazgo greičiu (apie 27 km/h), turėjo gana didelę 96 žmonių įgulą. Jūreiviai žino, kad kiekvienas laivas turi savo "sielą ir stotą" — visiškai apčiuopiamus ir neišardomus "konstrukcijos elementus". Galbūt todėl dideliame gylyje "Armėnija" šiandien stovi lygiai, nepasvirusi į šoną net po 79 metų. Antstatas ir denis išsaugojo bauginančios oro atakos pėdsakus — atitvarai ir kiti vertikalūs elementai nuo sprogimų visiškai sunaikinti.
Tačiau istorija nesibaigia. Surasta "Armėnija" bus paskelbta kariškių laidojimo vieta, taškas su koordinatėmis — 44 laipsniai 15 minučių šiaurės platumos, 34 laipsniai 17 minučių rytų ilgumos — bus pažymėtas jūros žemėlapiuose. Po to visi praplaukiantys Rusijos karinio jūrų laivyno laivai nuleis savo vėliavas ir pagerbs Tėvynės gynėjų atminimą.
2020 metų ekspedicijos rezultatai leis išsamiai atkurti paskutinę "Armėnijos" dieną. Rusijos geografijos draugijos povandeninių tyrimų centras jau kuria dokumentinį filmą apie laivo likimą.
Pusantro kilometro gylis padės išlaikyti kelių tūkstančių žuvusiųjų kartu su "Armėnija" ramybę nuo nusikalstamo lobių ieškotojų kėsinimosi ar sensacijų. O Rusijos Federacijos gynybos ministerijos ir Rusijos geografijos draugijos paieškininkai tęs savo darbą, nes dar nėra atskleistos visos Antrojo pasaulinio karo paslaptys.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
