VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Tačiau iki šios dienos mokslininkai ir teologai ginčijasi: ar Jėzus turėjo brolių ir kraujo palikuonių. Kas jie iš tikrųjų buvo ir kaip tokia giminystė dera su įsikūnijusio Dievo Sūnaus bažnytiniu mokslu — aiškinosi RIA Novosti.
Brolis ar pusbrolis?
Evangelijoje yra epizodas, kuris jaudina daugelį tikinčiųjų. Kristus kažkodėl nepripažino savo artimųjų.
"Jėzui dar tebekalbant minioms, štai jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su juo pasimatyti. Tuomet kažkas jam pranešė: "Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti". Jis atsakė pranešusiam: "Kas gi mano motina ir kas mano broliai?" Ir, ištiesęs ranką į mokinius, tarė: "Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina". — liudija evangelistas Matas (12, 46-50).
Taip pat minimas Simeonas. Jis vadovavo krikščionių bendruomenei Jeruzalėje daugiau nei keturiasdešimt metų, kol 107 metais romėnai įvykdė mirties bausmę eilinių persekiojimų metu. Bažnyčia oficialiai nurodo Simeoną kaip "panašų į Viešpatį kūnu".
Kristaus kraujo giminaičių versija dešimtmečiais buvo labai populiari tarp Biblijos tyrinėtojų. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiausia senovės Judėjoje šeimos su vienu vaiku buvo kone smerkiamos. Antra, graikiškame Evangelijos originale kalbama apie "brolius", o ne apie "pusbrolius". Taip gimė teorija, kad Jėzus buvo pirmasis, bet ne vienintelis vaikas Juozapo ir Marijos santuokoje.
Tačiau prieš keletą metų autoritetingi Rašto ekspertai sukritikavo šią nuomonę. Faktas yra tas, kad aramėjų kalba, gimtąja Kristui ir jo pirmiesiems pasekėjams, neturi "pusbrolio" sąvokos.
"Nėra aiškaus skirstymo į brolius ir pusbrolius. Pastariesiems apibūdinti buvo naudojama alegorija, tačiau dažniausiai jie vartojo žodį "brolis", turėdami omenyje maždaug tokio pat amžiaus vyrus, turinčius bent kokį giminystės laipsnį", — pažymi amerikiečių mokslininkas Robertas Šielis.
Keturi sūnūs
Tačiau diskusijos tęsiasi. Evangelijoje sakoma, kad antrasis Jėzaus antrosios eilės pusbrolis buvo Jonas Krikštytojas. Šventasis Raštas taip pat trumpai mini dar keturis vardus.
"Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozuės, Judo ir Simono (Simeono — Sputnik) brolis?!" — cituoja Nazareto, kuriame gyveno Kristus, gyventojus evangelistas Morkus (6,3).
Apie Jozuę ir Judą nieko nežinoma. Tačiau Jokūbas, kaip mano tyrėjai, buvo vienas pagrindinių krikščionių bendruomenės ginčo, kurio rezultatai tapo itin svarbūs jaunosios religijos atžvilgiu, dalyvių.
"Iš Judėjos atvyko žmonių, kurie įtikinėjo brolius: "Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti." Kilo nesutarimų ir didelių ginčų tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir dar keletas nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius." — pasakojama Naujojo Testamento Apaštalų darbų knygoje (15,1).
Dėl to Kristaus mokiniai 51 metais sušaukė tarybą, kurioje nusprendė priimti į savo tikėjimą ne tik žydus, bet ir pagonis.
"Pauliaus liberali politika ne žydų atžvilgiu triumfavo ir labai palengvino krikščionybės plitimą tarp graikų-romėnų pasaulio pagonių", — savo tyrime apie ankstyvąją krikščionybę apibendrina Biblijos tyrinėtojas iš Izraelio Geza Vermešas (Géza Vermes).
Tačiau, aiškina jis, Jeruzalės bendruomenė kelis dešimtmečius vis dar laikėsi žydų tradicijų. Visų pirma buvo išsaugotas viršenybės perdavimas Kristaus artimiesiems. Po Viešpaties brolio Jokūbo mirties 62 metais Simeonas, "kūnu panašus į Viešpatį", tapo Jeruzalės vyskupu.
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad jis kartu su Jokūbu, Jozue ir Judu buvo Juozapo sūnus iš pirmosios jo santuokos. Našlys vedė Mariją ir, kaip rašoma Šventajame Rašte, "jos nepažinojo".
"Ir Vakarų krikščioniškose tradicijose Juozapas yra gerbiamas kaip skaistuolis, kuris saugojo Marijos nekaltybę. Todėl Vakarų krikščionims Viešpaties broliai yra labiau nutolę giminės", — RIA Novosti aiškina Biblijos studijų katedros docentas Konstantinas Polskovas.
Galbūt jie buvo jaunesniojo Juozapo brolio Kleopo sūnūs. Šis vardas kelis kartus minimas Evangelijoje, nes jo žmona Marija sekė Kristų iki Jo nukryžiavimo.
"Ir ten, ant kryžiaus, pagal Evangeliją, Viešpats atidavė apaštalą Joną teologą Dievo Motinai ir jam pavedė rūpintis motina. Taigi, ji nebeturėjo daugiau vaikų. Tai reiškia, kad nėra prieštaravimo tarp Kristaus giminaičių buvimo ir to, kad jis pagal dogmą yra įsikūnijęs iš Dievo per Mergelę Mariją", — sako tėvas Konstantinas.
"Mes radome Jo palikuonis"
Minimos Evangelijoje ir Kristaus įseserės. Tiesa, be vardų. III amžiaus bažnyčios istorikas Eusebijus iš Cezarėjos manė, kad jų vardai yra Marija ir Salomėja.
Bet kokį vaidmenį jos atliko ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje, nežinoma. Remiantis daugybe apokrifų, oficialiai Bažnyčios nepripažintų Kristaus ir apaštalų pasakojimų, jų sūnūs vienu metu pretendavo į lyderystę tarp Judėjoje gyvenusių krikščionių.
Tuose pačiuose apokrifuose, kuriuos daugiausia sudarė eretikų judėjimų pasekėjai, minimi įvairūs Kristaus palikuonys. Yra teorija, kad Jėzus buvo vedęs Mariją Magdalietę. 2000-ųjų pradžioje ją išpopuliarino amerikiečių rašytojas Denas Braunas (Dan Brown).
Autoritetingi Biblijos tyrinėtojai jau seniai tai paneigė. Kristus neturėjo vaikų, ir beveik neįmanoma atsekti jo sūnėnų ir dukterėčių giminės.
Tiesa, šis klausimas vis dar domina mokslininkus. 2015 metais Paduvos universiteto mokslininkai bandė surasti genetinius Kristaus giminaičius, remdamiesi biomedžiaga, paimta iš Turino drobulės. Manoma, kad po mirties Jėzus buvo suvyniotas būtent į ją.
"Tarp visų aptiktų ant audinio žmogaus mitochondrijų haplotipų, jie daugiausia priklauso etninei grupei, kuri Vakarų Europoje vis dar yra labai reta", — žurnalistams sakė tyrimo vadovas Džanis Barkačija (Gianni Barcaccia).
Kraujo mėginiai ant drobulės, jo teigimu, priklauso ketvirtajai grupei — rečiausiai Žemėje ir kuri daugiausia aptinkama Viduriniuosiuose Rytuose.
"Remdamiesi gautais duomenimis, mes galime daryti prielaidą, kad kalbama apie drūzus — uždarą etnokonfesinę grupę, kurios atstovai gyvena daugelyje sričių pietų Sirijoje ir Libane, taip pat šiaurės Izraelyje", — pažymi mokslininkas.
Būtent ten Jėzus Kristus gyveno ir skelbė pamokslus. Ir tada ten irgi buvo drūzai. Matyt, tuo metu jie išpažino judaizmą. VII amžiuje ten atvykus musulmonams, jie sukūrė savo doktriną, pagrįstą mistinėmis islamo tendencijomis.
"Dabar drūzai nepriima kitų etninių grupių atstovų į savo bendruomenę", — sako italų tyrinėtojas.
Tačiau, jo manymu, prieš du tūkstančius metų ši tauta nebuvo tokia uždara. Todėl visiškai įmanoma, kad jie ir yra tie patys Jėzaus Kristaus palikuonys.
