VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Amerikos naftos pramonė gali patirti pirmuosius rimtus nuostolius. Didžiausia bendrovė "California Resources" įspėjo investuotojus apie galimą bankrotą. Tai teigė ir skalūnų milžinė "Chesapeake Energy". Abi įmonės buvo įsiskolinusios, o kritus žaliavų kainoms neturėjo galimybės apmokėti skolų. Kodėl tai toli gražu ne paskutinės krizės aukos — RIA Novosti medžiagoje.
Nuošliaužų kritimas
Nuo pandemijos pradžios naftos kotiruotės sumažėjo beveik 50 proc., balandį ateities sandoriai pateko į neigiamą zoną dėl precedento neturinčio kuro paklausos sumažėjimo ir perpildytų naftos saugyklų.
Teksaso naftos pramonės darbuotojai negalėjo to pakelti. "Parsley Energy" uždarė 150 telkinių, "Continental Resources" gavybą sumažino trečdaliu, o "Texland Petroleum" — visiškai nutraukė. Balandį bankrutavo vienas didžiausių skalūnų gamintojų — "Whiting Petroleum". Po to — aptarnaujanti bendrovė "Hornbeck Offshore Services".
Anot analitikų, tik nedaugelis išgyvens, jei per metus barelio kaina nepakils aukščiau 30 USD. Norint gauti pelno, skalūnų gamintojams reikia, kad kaina siektų mažiausiai 50 USD už barelį. Remiantis "Pickering Energy Partners" prognozėmis, beveik 40 % įmonių šiais metais atsidurs ties bankroto riba.
Pirmadienį, gegužės 11 dieną, didžiausias gamintojas "California Resources" investuotojams paskelbė, kad galbūt teks iškelti bankroto bylą.
Bendrovės akcijos, nuo metų pradžios praradusios tris ketvirtadalius savo vertės, krito 32 %. Kaliforniečiai taip pat pranešė reguliavimo institucijoms, kad jie buvo priversti atidėti pirmojo ketvirčio finansinės ataskaitos paskelbimą.
"Jei balanso negalima restruktūrizuoti, kils rimtų abejonių dėl galimybės tęsti darbą", — teigia bendrovė JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC).
Bendrovė pažymėjo, kad juos sukrėtė "precedento neturintis naftos paklausos sumažėjimas" ir nuolatinis kainų kritimas.
"California Resources" turi milžiniškų skolų — apie penkis milijardus. Jas buvo bandoma pertvarkyti, tačiau staigus energijos kainų kritimas to neleido. Tuo pačiu metu gamintojas išleido daugiau nei 60 % lėšų, suteiktų pagal milijardo dolerių kredito liniją.
Milijardiniai nuostoliai
"Chesapeake Energy", antras pagal dydį dujų gamintojas JAV, susidūrė su tomis pačiomis problemomis. Jo pirmojo ketvirčio finansinė ataskaita sukėlė siaubą investuotojams.
Grynasis nuostolis padidėjo 400 kartų — iki 8,3 milijardo, t. y. apie 853 dolerius vienai akcijai. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį nuostoliai sudarė 21 milijoną dolerių.
Bendrovės būklė iki bankroto buvo seniai žinoma. Bendra "Chesapeake Energy" skola — dešimt milijardų dolerių — dabar beveik dešimt kartų viršija jos rinkos vertę. Mažėjanti paklausa ir kainos atima galimybę susimokėti.
"Jei ir toliau mažės kainos kartu su planuojamu skolinimosi sumažėjimu, likvidumo prognozė ir galimybė vykdyti savo finansinius įsipareigojimus per ateinančius 12 mėnesių yra nepalanki", — perspėjo įmonė.
"Chesapeake Energy" svarsto įvairias galimybes išlikti paviršiuje. Ji planuoja gręžimo ir telkinių plėtros apimtis sumažinti 30 proc., gamybos ir bendrąsias sąnaudas sumažinti apie 20 proc. Darbotvarkėje taip pat numatytas turto pardavimas, kad būtų galima surinkti lėšų.
"Tačiau nėra jokių garantijų, kad įmonė sugebės restruktūrizuoti savo skolas, pagerinti finansinę būklę ar atlikti bet kokias strategines operacijas", — pabrėžia bendrovės vadovybė.
Nedaug kas išgyvens
Kaip perspėja analitikai, tai tik bankrotų bangos, kuri netrukus apims pramonės šaką, pradžia.
"Koronaviruso pandemija sunaikino naftos pramonę. Tai sukėlė greitą ir precedento neturintį benzino, aviacijos ir dyzelino paklausos sumažėjimą. Prie to pridėkite "epinį kainų karą" tarp Rusijos ir Saudo Arabijos ir milžiniškas skolas Amerikos naftos kompanijų balansuose. Šie veiksniai beveik neabejotinai sukels bankrotų antplūdį. Kitaip nei per 2014–2016 metų naftos krizę, daugelis kompanijų neišgyvens", — prognozuoja "Bloomberg Intelligence" analitikai.
Remiantis Dalaso federalinio rezervų banko (FRB) atliktu tyrimu, net ir palyginti "pigiame" Permiano skalūnų baseine Vakarų Teksase įmonėms reikia vidutiniškai 49 USD už barelį pelningumo. Kaip prognozavo federalinis rezervų bankas, per 40 dolerių išgyvens tik 15 % gamintojų.
Tuo tarpu, remiantis Tarptautinio valiutos fondo vertinimais, dėl OPEC+ susitarimo vidutinė barelio kaina 2020 metais bus 34,8 USD, o 2021 metais — 36,4 USD.
Bankrotas daugeliui bus vienintelė išeitis: dauguma skalūnų kompanijų nesugeba refinansuoti milžiniškų skolų, o investuotojais pasikliauti negalima. Remiantis skalūnų "dešimtmečio" rezultatais, blogiausias buvo "S&P 500" rinkos indekso energetikos sektorius. Verslas vis dar nėra pelningas, įmonės vis dar dirba nuostolingai, finansuodamos deficitą iš naujų paskolų. Per dešimt metų 40 pirmaujančių pramonės atstovų išleido beveik 200 milijardų daugiau, nei uždirbo.
Tik nedaugelis įrodė, kad sugebėjo uždirbti laisvą grynųjų pinigų srautą arba gauti nemažą pelną. Todėl Wall Street pareikalavo, kad naftos kompanijos gyventų savo lėšomis, išleistų mažiau ir mokėtų skolas, praėjusiais metais investuodamos į pramonę perpus mažiau nei ankstesniaisiais.
Suteikti kapitalą nepelningoms įmonėms norinčių neatsiranda. Todėl labai daug jų greitai paliks rinką.
