VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Kovo mėnesį Rusija tris kartus sumažino investicijas į JAV vyriausybės obligacijas — nuo 12,58 mlrd. iki 3,8 mlrd. Tai yra mažiau nei vienas procentas tarptautinių rezervų. Kiti pasaulio centriniai bankai atsisako JAV obligacijų. Kodėl investuotojai bėga iš vertybinių popierių rinkos — RIA Novosti medžiagoje.
Beveik iki nulio
Remiantis JAV Iždo duomenimis, iš likusių JAV vyriausybės obligacijų Rusijoje 3,381 mlrd. USD yra ilgalaikiai vertybiniai popieriai, 473 mln. — trumpalaikiai.
Kaip pažymėta Vašingtone, tai yra pirmasis reikšmingas Rusijos investicijų į JAV valstybės skolą sumažėjimas per pastaruosius mėnesius. Prieš dvejus metus Centrinis bankas pardavė beveik visą įsipareigojimų portfelį, bijodamas, kad dėl sankcijų jis bus įšaldytas.
2010–2013 metais Rusijos investicijos į Amerikos valstybės skolą viršijo 170 milijardų JAV dolerių. Maskva buvo viena didžiausių vertybinių popierių valdytojų. Tačiau po to, kai 2014 metų balandžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas, ji pradėjo atsikratyti šių dokumentų.
2018 metais Centrinis bankas surengė didelio masto išpardavimą, perpus sumažindamas JAV vertybinių popierių portfelį. Buvo sumažinta JAV vertybinių popierių dalis tarptautiniuose rezervuose. Centrinis bankas perleido nepanaudotas lėšas auksui, taip pat eurui ir juaniui.
Pasaulio aukso tarybos (WGC) duomenimis, tauriųjų metalų kiekis pasaulio centrinių bankų balanse per praėjusius metus padidėjo 651 tonomis. Tai yra maksimalus skaičius nuo 1971 metų, kai valstybės atsisakė aukso standarto. Didžiausia tauriųjų metalų pirkėja 2019 metais buvo Rusija — 20 proc. visų įsigijimų į valstybės rezervus. Centrinis bankas padidino piniginio aukso atsargas 159 tonomis — iki 2270,56 tonų (73 milijonai uncijų).
Išparduota viskas
Ne tik Rusija atsikrato Amerikos skolų. Remiantis JAV Iždo departamento statistika, užsienio investuotojų, tiek privačių, tiek valstybinių, kritimas kovą buvo beprecedentis.
Per mėnesį vertybinių popierių valdytojai užsieniečiai juos sumažino 256 milijardais dolerių, sumažindami bendrą jų portfelį iki 6,81 trilijono dolerių.
Iš 33 šalių — didžiausių Amerikos ekonomikos skolintojų — tik Japonija (3,4 mlrd.), Šveicarija (1,3), Taivanas (4,1), Filipinai (1,3) ir Australija (1,8) padidino investicijas. Besivystančių šalių centriniai bankai aktyviai pardavinėjo JAV iždo obligacijas — jiems prireikė dolerių palaikyti krintančias nacionalines valiutas, esant koronaviruso krizei.
Nuo kovo pradžios Rusijos bankas taip pat pardavė 6,6 milijardo JAV dolerių Maskvos biržoje, kad kompensuotų naftos ir dujų biudžeto pajamų trūkumą bei "Urals" kotiruotės sumažėjimą. Remiantis statistika, Centrinis bankas pirmiausia atsikrato trumpalaikių JAV obligacijų: investicijos į jas sumažėjo daugiau nei 17 kartų.
Didžiausias pardavėjas buvo Saudo Arabija — karalystė atsikratė vertybinių popierių už 25,3 milijardo dolerių. Brazilijoje ir Indijoje rodikliai yra šiek tiek mažesni — atitinkamai 21,5 ir 21 milijardo.
Vašingtonui tai nėra gerai, nes pusantro trilijono JAV biudžeto deficitas padengiamas daugiausia parduodant vyriausybės obligacijas. JAV skolų pardavimai buvo rekordiniai ir netikėti, teigia analitikai. Ankstesnių krizių, pavyzdžiui, 2008 metais, metu, priešingai, išaugo iždo poreikis.
"Ar Rusijos bankas yra pasirengęs vis dar mažai tikėtinam, bet galimam daugelio šalių investicijų į Amerikos obligacijas įšaldymo scenarijui ir atitinkamai smarkiam smūgiui į dolerio kaip atsargos valiutos statusą? Tikrai taip. Šiuo atveju auksas bus vienintelis saugus prieglobstis", — pažymi Aleksandras Razuvajevas, IAC "Alpari" vadovas.
Amerikos dolerių spausdinimo mašina
Norėdami susidoroti su užsienio investuotojų nutekėjimu ir padengti biudžeto deficitą, federalinis rezervų bankas jau įjungė spaustuvę visu pajėgumu: reguliuotojas paskelbė neribotos apimties vertybinių popierių pirkimą, padidindamas savo likutį 2,9 trilijonų dolerių vos per du mėnesius.
Vis dar neaišku, kaip masinės pinigų injekcijos į ekonomiką paveiks JAV valiutą. Antikrizinėms priemonėms federalinis rezervas spausdina niekuo nepadengtus dolerius ir atiduoda juos negaudamas jokio vertingo turto, o tik padidindamas savo įsipareigojimus. Balansas padidėjo iki 6,42 trilijono USD — beveik 30 procentų JAV BVP prieš krizę.
Didžiausių bankų skaičiavimais, 2020 metais JAV biudžeto deficitas sieks keturis trilijonus — didžiausią sumą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ir, pasak analitikų, Federalinio rezervo balansas iki koronaviruso krizės pabaigos bus išpūstas iki dešimties trilijonų. Kadangi visos šios lėšos iš tikrųjų yra spaustuvės darbo rezultatas, investuotojai atsigręš į nepadengtą valiutą.
