Vasiliauskas apie krizę: be biudžeto korekcijų judėti į priekį sudėtinga

© Sputnik / Владислав АдамовскийLietuvos bankas
Lietuvos bankas - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat pažymėjo, kad papildomos paramos priemonės didina valstybės skolą, todėl labai svarbus tikslingas jų panaudojimas

VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Finansinė parama šalies gyventojams ir įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso krizės, turėtų būti atspindėta šių metų valstybės biudžete, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Antradienį Vasiliauskas Seime skaitė pranešimą apie LB pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę bei funkcijų vykdymą. Savo kalboje Vasiliauskas pažymėjo, kad šių metų biudžetą būtina peržiūrėti.

"Būtina visas priemones sukelti į biudžetą. Be biudžeto pakeitimo, vadinamojo papildomo biudžeto šiems metams, mūsų nuomone, sunku judėti į priekį, nes papildomų priemonių mastai, taip pat ir pajamų nesurinkimo mastai, didėja", — Seime sakė Vasiliauskas.

Pasak jo, biudžetą reikia pakoreguoti dėl didėjančių išlaidų ir mažesnių valstybės pajamų.

"Be biudžeto korekcijų, mano galva, parlamentinėje respublikoje judėti į priekį būtų sudėtinga. Todėl ir sakome: visos tiek išlaidų, tiek pajamų priemonės turėtų atsispindėti pakoreguotame biudžete", — kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

Колокольня Домского кафедрального собора и вантовый мост через реку Даугаву в Риге, Латвия, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ekspertas: Vakarų Europa nenorės dalintis su Baltijos šalimis krizės metu

Vasiliauskas pažymėjo, kad papildomos paramos priemonės didina valstybės skolą, todėl labai svarbus tikslingas jų panaudojimas. 

"Labai svarbus yra fiskalinių priemonių, kurios taikomos, tikslingas panaudojimas, kad jos vidutiniu laikotarpiu sukurtų tam tikrų pranašumų, didintų konkurencingumą, kad paskui iš ekonominio augimo būtų galima tą skolą sumažinti", — sakė jis.

"Jeigu tai bus tik pinigai, skirti kasdienėms išlaidoms, be abejo, trumpuoju laikotarpiu tai gali paskatinti ekonomiką, nors dėl kai kurių priemonių turime abejonių. Ilguoju laikotarpiu tai niekaip neprisidės prie ekonominio augimo", — pridūrė LB valdybos pirmininkas.

Dėl koronaviruso krizės į Lietuvos biudžetą šiemet nebus surinkta iki 1,5 mlrd. eurų, arba apie 12 proc. planuotų pajamų. Vien balandžio mėnesį valstybės biudžetas negavo 31 proc. planuotų pajamų, ir toks rezultatas blogesnis negu kovą.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku, gegužės 13 d. - Sputnik Lietuva
Nausėda: viešosios investicijos krizės metu turi duoti didžiausią grąžą

Kaip prognozuoja SEB banko ekonomistai, šiais metais dėl COVID-19 sukeltos krizės Lietuvos ekonomika pagal pagrindinį scenarijų smuks 8,7 proc., o kitais metais paaugs 6,1 proc. Tačiau neatmetamas ir optimistinis scenarijus, pagal kurį respublikos ekonomika gali smukti šešiais procentais, jei išorės paklausa atsigaus greičiau nei tikėtasi ir neįvyks nauji dideli koronaviruso protrūkiai.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki gegužės 31 dienos, tačiau buvo padaryta nemažai nuolaidų, ypač verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 4,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 316 tūkst. žmonių mirė.

Naujienų srautas
0