Lietuvos žiniasklaida išdidžiai praneša: vyriausybė nusprendė skirti 100 tūkstančių eurų Pensilvanijos (JAV) gydytojams, kurie didvyriškai kovoja su koronavirusu. Prieš savaitę į Armėniją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą buvo išsiųstos apsauginių priemonių siuntos, kurios taip pat kartu kainavo 100 tūkst. eurų.
Ir šie geros valios gestai būtų verti pagarbos, jei ne vienas "bet". Lietuvos medikai ir slaugytojai ne mažiau nei Amerikos ar Ukrainos nusipelnė finansinės Lietuvos vyriausybės padėkos. Ir net papildomas euras jiems šiandien nepakenktų.
Ryškiausias dalykas šioje istorijoje yra tas, kad patys Lietuvos politikai kritikavo Italiją, kuri išdrįso priimti realią Rusijos pagalbą. Siekdama sušvelninti ekonomikai padarytą žalą, Lietuvos vyriausybė nusprendė imtis precedento neturinčių paskolų, kurių bendra suma siekia daugiau nei penkis milijardus eurų. Bet šias paskolas teks apmokėti ateities lietuvių kartoms. Ir vėl politikų veidmainystė bus apmokėta iš paprastų mokesčių mokėtojų kišenių.
Ryškus tokios veidmainystės pavyzdys politikoje yra santykiai su Kinija. Lietuva priima kinų humanitarinę pagalbą, o tada įžūliai spjauna į Lietuvos ir Kinijos santykių šulinį, remdama Taivano separatistus. Ji pati kritikuoja Romą dėl priimtos pagalbos iš Maskvos ir nedelsdama išsiunčia Italijai formalią humanitarinę pagalbą. Ir tokių pavyzdžių Vilniaus tarptautinėje politikoje yra labai daug.
"Tebesitęsiant pandemijai, solidarizuojamės su amerikiečiais, skirdami paramą JAV medikams ir kitų už gyvybių išsaugojimą kovojančių tarnybų darbuotojams", — rašoma Sauliaus Skvernelio pranešime.
Kodėl gi nesiuntus humanitarinės pagalbos Afrikos šalims, kurios ne mažiau nei amerikiečiai nukentėjo ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo kitų infekcijų? Kodėl gi ne Venesuelai, kurią Vašingtonas bando sutraiškyti finansine prasme ir kuriai Anglijos bankas nesiruošia grąžinti aukso, reikalingo tai pačiai kovai su koronavirusu?
Jei bandai "skleisti gėrį", tai daryk tylėdamas, kaip moko šimtmečių išmintis. Nereikia rašyti garsių pranešimų spaudai ir ištuštinti savo tautos kišenių, kad Baltųjų rūmų kabinetuose pastebėtų ir uždėtų varnelę šalia žodžio "Lietuva".
Ir tai tuo metu, kai pačioje Lietuvoje dėl dviejų mėnesių karantino šimtai tūkstančių žmonių atsidūrė ant skurdo ir kančių slenksčio. Ir net vyriausybės ketinimai išmokėti pensininkams porą šimtų eurų vienkartinę išmoką greičiausiai neišgelbės jų nuo žlugimo. O kas padės tiems, kurie dėl karantino prarado darbą?
Štai ir ekonomistas Teodoras Medaiskis sakė: "Yra žmonių, netekusių darbo, verslo pajamų. Jei yra pinigų, pirmiausia, reikia duoti juos būtent jiems, o ne tiems, kuriems pensijos mokamos tokio pat dydžio reguliariai. Visiškai neprotinga jiems dalinti šias išmokas. Tai politinė korupcija, bandymas papirkinėti pensininkus. Tokia suma, išmesta į išlaidas, labai smarkiai infliacijos nepadidins, bet savo trigrašį pridės — pensininkai, gavę tas sumas, išleis jas didesnėmis kainomis, tad tai bus apgavystė".
Į tai ministras pirmininkas atsako: nieko jūs nesuprantate tarptautinėje politikoje. Humanitarinė pagalba "Kremliaus priešams" yra raudona gija ne tik Lietuvos užsienio, bet ir vidaus politikoje.
"Dar kartą patvirtiname transatlantinio ryšio, be kurio neįsivaizduojamas Lietuvos ir viso regiono saugumas, stiprinimo svarbą", — pareiškė Skvernelis.
Na, o kaipgi eiliniai piliečiai sureagavo į pranešimus apie biudžeto išlaidas humanitarinei pagalbai rusofobų draugams? Tai galima spręsti iš komentarų socialiniuose tinkluose. Daugelis šių komentarų yra nepadorūs ir išversti jų neįmanoma.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
