VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Pirmadienį, gegužės 25 dieną, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pasirašė dvišalį tarpinstitucinį susitarimą su Baltarusijos Respublikos Ekstremaliųjų situacijų ministerija (ESM) dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją ir keitimosi informacija apie branduolinės energetikos objektus ir branduolinės energetikos veiklą.
Apie tai pranešė VATESI spaudos tarnyba.
Pagal šį susitarimą, siekdamos apsaugoti abiejų šalių gyventojus mažinant galimus radiologinius padarinius, institucijos sutarė nedelsiant keistis svarbia informacija įvykus branduolinei avarijai arba šalies radiologinio monitoringo sistemai užregistravus jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios lygį, kuris gali būti pavojingas žmogaus sveikatai.
Taip pat šis susitarimas svarbus tuo, kad institucijos pagal savo kompetenciją keisis informacija apie Baltarusijoje ir Lietuvoje esančių branduolinės energetikos objektų branduolinę ir radiacinę saugą bei jai užtikrinti svarbius sprendimus.
Nuo pasirašymo momento įsigaliojantis susitarimas leis VATESI, galimos avarijos atveju gavus informaciją iš ESM, operatyviai apie tai informuoti kitas atsakingas Lietuvos institucijas.
Kaip pažymėta VATESI pranešime, nepaisant šio pasirašyto susitarimo, visi Lietuvos keliami klausimai dėl aplinkosaugos ir branduolinės saugos užtikrinimo, vystant Baltarusijos branduolinės elektrinės projektą Astravo aikštelėje, ir toliau išlieka. Lietuva siekia, kad Baltarusijos branduolinė elektrinė nebūtų paleista, kol nėra įgyvendinti visi tarptautiniai aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimai, teigiama pranešime.
"Į Baltarusijos branduolinės elektrinės aikštelę Astrave atvežus nepanaudotą branduolinį kurą ir tęsiant 1-ojo energijos bloko paleidimo darbus, jau atsirado potenciali branduolinės ar radiologinės avarijos rizika", — teigiama pranešime.
Ginčai aplink Baltarusijos AE paleidimą
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam elektrinės energetiniam blokui.
Lietuva nuo pat projekto pradžios priešinasi statyboms. Valdžia nepatenkinta vietos elektrinei pasirinkimu ir tvirtina, kad BelAE kelia "grėsmę" Lietuvai. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės.
Tuo pat metu Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) dėl branduolinio kuro pristatymo į BelAE. Jis pareiškė, kad Minskas nepasirašė dvišalio susitarimo dėl išankstinio pranešimo apie branduolinę avariją, ir pavadino tai nepriimtinu.
Interviu Sputnik Lietuva branduolinės energetikos ekspertas, mokslinių tyrimų ir pilietinių iniciatyvų plėtros fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas priminė, kad streso testai objekte buvo atlikti dar 2018 metais i juos patvirtino Europos reguliuotojų grupė. Jis pridūrė, kad Lietuva daro kvailus dalykus, o politikų pareiškimai ir veiksmai atrodo juokingai.
Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAe klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos klausimo pusės ar saugos, o dėl "skriaudos" dėl Ignalinos AE praradimo.
