VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Europos Sąjungoje nesibaigia ginčai dėl to, koks turėtų būti koronaviruso ekonominių padarinių įveikimo planas. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasiūlė sukurti specialų 500 milijardų eurų fondą, tačiau vadinamasis "taupusis ketvertas" — Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija — tam griežtai pasipriešino. O "naujosios" Europos gavėjai, tokie kaip Lenkija ir Baltijos šalys, paprastai toli nuo esminių diskusijų. Juos domina tik vienas dalykas: kaip neprarasti galimybės patekti prie "lovio tokiomis sąlygomis, kai jų europietiško "pyrago" gabalas apipjaustomas vis labiau", rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.
Pranešimas apie laikinojo ES ekonomikos atkūrimo fondo, kurio pradinis kapitalas yra pusė trilijono eurų, sukūrimą gali būti laikomas posūkiu didelėje Europos diskusijoje apie kovos su koronaviruso padariniais metodus.
Kaip žinote, anksčiau šiuo klausimu nesutarė ne tik visas ES valstybių blokas, bet ir jo prancūzų-vokiečių "branduolys". Kilus ginčui tarp šiauriečių ir pietų šalių, Makronas staiga perėmė pastarųjų pusę, viešai pareikšdamas, kad ES turėtų eiti "koronabondų" — visos Europos skolinių įsipareigojimų — išleidimo keliu. Spauda tai laikė Prancūzijos prezidento bandymu vadovauti pietinių valstybių blokui ir pasipriešinti Angelai Merkel.
Galų gale konfliktas baigėsi taikiai.
Vokiečiai atmetė Ispanijos ir Italijos pasiūlymą išleisti "koronabondą", tačiau sutiko prisidėti prie Europos ekonomikos gelbėjimo kitu būdu — sukurdami kitą "bendrą fondą".
"Mums reikia atkuriamojo fondo, o kaip šis fondas gali atrodyti, Vokietija ir Prancūzija intensyviai diskutavo. Tuo siekiama užtikrinti, kad Europa darniai ir kartu išeitų iš šios krizės. Mes žinome, kad virusas paveikė mūsų šalis skirtingais būdais, ir kyla grėsmė ES sanglaudai dėl šio viruso poveikio ekonomikai", — sako Angela Merkel.
Pagal Prancūzijos ir Vokietijos vadovų planus, naujasis fondas po pasitarimo su kitomis ES valstybėmis narėmis bent jau padvigubės ir taps patikimu Europos ekonomikos "atkūrimo" įrankiu. Pinigai iš jo bus skiriami ne paskoloms, o neatlygintinai, vadovaujantis komunistų šūkiu: "Kiekvienam pagal poreikius".
Tų, kuriems reikia pagalbos, sąrašą turi patvirtinti Europos Komisija.
ES ekonomikos atkūrimo fondo idėjos pagrindas yra vienintelis įmanomas principas — sėkmingos šalys "traukia" atsiliekančias.
Jie remia stiprios ir stabilios Europos Sąjungos sukūrimą. Merkel niekada neatsisakė šios naštos. Jai tereikėjo rasti sprendimą, kuris tenkintų tiek krikščionių demokratų sąjungos (CDU) oponentus Vokietijoje, tiek užsispyrusius pietų gyventojus.
Atrodė, kad išeitis buvo rasta. ES ekonomikos atkūrimo fondo idėja ne tik suvienijo Merkel ir Makroną, bet ir rado palaikymą tarp tų, kurie iš pradžių reikalavo išleisti "koronabondą".
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanšesas, kuris pats anksčiau buvo pateikęs neatšaukiamų dotacijų idėją, pasveikino Prancūziją ir Vokietiją sudarius susitarimą. "Dabar atėjo laikas ES pasiūlyti tinkamą finansinį paketą. Turime toliau judėti į priekį", — pabrėžia Ispanijos vyriausybės vadovas.
Iš dalies jo pozicijai pritaria Italijos ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė. Net atsižvelgiant į Vokietijos ir Prancūzijos fondą, išteklių, kuriuos Europos Sąjunga investuoja įveikdama krizę, kiekis jam atrodo nepakankamas — Roma reikalauja "nekartoti praeities klaidų per mažai daryti arba reaguoti per lėtai". Tačiau vadina Merkel ir Makrono idėją žingsniu teisinga linkme.
Tai yra, Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir su tam tikromis išlygomis Italija pasisako už fondo sukūrimą. Bet net tai nėra sėkmės garantija.
Kai tik buvo rastas kompromisinis sprendimas, naujas blokas — Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija — iš karto tam pasipriešino.
Vadindamos save "taupiu (ekonomišku) ketvertu", šios šalys pateikė alternatyvų planą Europos ekonomikai išgelbėti. Pagal jų planą specialiojo fondo trukmė turėtų būti apribota tik dvejais metais, o neatidėliotiną pagalbą labiausiai nukentėjusioms šalims siūloma skirti kaip vienkartines paskolas.
Šią idėją galima apibūdinti dviem žodžiais: jokių dovanų! Būkite malonūs, per dvejus metus įveikite koronaviruso padarinius ir kai atsigausite, apmokėkite sąskaitas.
"Mes norime parodyti solidarumą su šalimis, kurios ypač nukentėjo nuo krizės, tačiau manome, kad teisingas kelias yra paskolos, o ne subsidijos. Manome, kad galima stimuliuoti Europos ekonomiką vengiant skolų apibendrinimo", — sakė Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas.
Dar viena "taupiojo ketverto" sąlyga: pinigai turėtų būti išleidžiami ne šiaip sau, bet užtikrinant tam tikras struktūrines reformas.
Praktiškai tai reiškia, kad diskusija, beveik tris mėnesius vykusi pakeltu tonu, grįžo į savo pradinį tašką.
Austrija, Nyderlandai ir Vokietija iš pradžių pasiūlė paskirstyti 540 milijardų eurų pagalbos paketą per Europos stabilizacijos mechanizmą (ESM), tai yra paskolų pavidalu. Iš jų 100 milijardų turėtų būti skirta lengvatinėms paskoloms darbdaviams, 200 milijardų — paskoloms verslui ir 240 milijardų — kreditams konkrečioms valstybėms paremti.
Nepaisant Italijos ir Ispanijos nepasitenkinimo, balandžio mėnesį ši programa buvo patvirtinta. Dabar Vokietija atsisako tradicinių "taupiųjų" sąjungininkų ir pradeda kurti naują pagalbos mechanizmą nukentėjusioms ES šalims, kuriam netaikomos kreditinės sudedamosios dalys. Sudėtis keičiasi, tačiau konfrontacijos pobūdis išlieka tas pats.
Būdinga tai, kad Rytų Europos šalių balsai šioje diskusijoje yra praktiškai negirdimi.
Jie negeneruoja jokių savo idėjų — kalba tik apie įvairius pasiūlymus. Vengrija prisijungė prie "taupiojo ketverto" stovyklos (kuri vis dėlto netapo "penketuku"). Kitos Rytų Europos regiono valstybės siekia Prancūzijos ir Vokietijos tandemo.
Tačiau jiems svarbiausias klausimas yra, kokiais principais ES vadovausis "pjaustydama" visos Europos "pyragą".
Šiuo atveju pavyzdys yra Lenkijos valdžios institucijos, kurios paragino paaiškinti lėšų paskirstymo mechanizmo darbą. Tik tada Varšuva bus pasirengusi įvertinti Merkel ir Makrono idėją. Tai suprantama, nes Lenkija nepatenka į šalių, kurias labiausiai paveikė koronavirusas, sąrašą.
Kodėl Varšuva turėtų palaikyti naujo fondo sukūrimo idėją, jei nieko iš to negaus?
Panašiai kalba ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, koronaviruso epidemija turėtų skatinti didinti daugiametį ES biudžetą, iš kurio maitinasi Baltijos šalys. Bet prieš tai jiems reikia išmesti šiek tiek pinigų iš Prancūzijos ir Vokietijos fondo.
"Svarbu pasikliauti objektyviais ekonominiais kriterijais ir sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms, kad jos galėtų pasinaudoti Europos ekonomikos atkūrimo fondo finansiniais ištekliais", — sako Nausėda.
Straipsnio autoriaus teigimu, už pokalbių apie "vienodas sąlygas" akivaizdžiai slypi banali baimė.
Lenkija ir Baltijos šalys bijo, kad joms nebus leista prieiti prie visos Europos "lovio", net jei Vokietija, Prancūzija ir kiti ES rėmėjai pripildys jį sklidinai.
Čia yra tam tikra logika. Dar prieš koronaviruso epidemiją buvo parengta nauja ES septynerių metų finansinė programa, tikintis, kad svarbiausias Briuselio prioritetas turėtų būti Pietų Europa. Šiandien jis yra dar labiau dėmesio centre. O subsidijų išlaikymo lenkams, lietuviams ir kitiems rytinės periferijos gyventojams klausimo nebėra darbotvarkėje.
