VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Gegužę, nepaisant didelio neapibrėžtumo, matomi ekonomikos atsigavimo ženklai, antradienį per spaudos konferenciją pranešė finansų ministras Vilius Šapoka.
"Skaičiai dar nedžiugina, tačiau tendencija yra teigiama ir tai yra tai, ko mums šiuo metu labiausiai reikia", — sakė ministras.
Dėl pandemijos, anot ministro, balandį mažmeninės prekybos apimtys smuko 17,5 proc., maitinimo įmonių apyvarta šių metų kovą smuko beveik perpus, o balandį beveik 70 proc. Pasak ministro, nors pramonės veikla Lietuvoje ekonomikos uždarymo priemonėmis nebuvo varžoma, tačiau ir ši ekonominė veikla kovą ir balandį pajuto antrinius karantino Lietuvoje efektus ir pandemijos sukeltą užsienio paklausos susitraukimą.
Darbo rinkoje jau matomi teigiami ženklai, situacija pradeda stabilizuotis.
"Nuo balandžio pabaigos matomas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas. Per paskutines keturias savaites — nuo balandžio 27 iki gegužės 24 dienos — įregistruota 12,3 tūkstančių laisvų darbo vietų, tai yra 60 procentų daugiau nei prieš tai buvusias keturias savaites. Taip pat daugėja ir darbo pasiūlymų", — kalbėjo ministras.
Pasak ministro, gerėja ir bendras ekonomikos dalyvių pasitikėjimas šalies ekonomika.
"Bendras ekonomikos dalyvių — gamintojų, vartotojų ir investuotojų — pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gegužę nežymiai, bet pagerėjo dviem procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo septyniais procentiniais punktais. Gamintojai optimistiškiau vertino produkcijos gamybos augimą ir eksporto perspektyvas", — teigė ministras.
Be to, ekonominių rodiklių vertinimas buvo geresnis ne tik pramonės, bet ir mažmeninės prekybos, ir statybos srityje. Tuo tarpu paslaugų sektoriaus nuotaikos vis dar išlieka niūrios. Pasak ministro, po ženklaus kritimo pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo dar penkiais procentiniais punktais.
Kaip teigia Šapoka, gyventojų nuotaikos gerėja, nors vartotojų lūkesčių indeksas vis dar buvo blogesnis nei prieš metus. "Gyventojai buvo optimistiškesni dėl savo finansinės ateities perspektyvų", — sako jis.
Lietuvoje sušvelninus karantino sąlygas, pasak Šapokos, pandemijos neigiama įtaka ekonomikai labiausiai bus juntama per užsienio paklausos susitraukimą ir neapibrėžtumą.
"Aš tikrai pasitikiu Lietuvos verslo lankstumu ir kūrybiškumu, todėl, manau, kad greitai persiorientuosime ir atrasime naujų galimybių", — neabejoja ministras.
Biudžeto padėtis
Pasak Šapokos, valstybės biudžeto pajamos gegužės mėnesį, preliminariais duomenimis, buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prognozuota ir apie 20 proc. (kiek daugiau nei 150 mln. eurų) mažesnės nei 2019-ųjų gegužę.
"Situacija ir čia ima stabilizuotis, palyginimui, balandį buvo gauta daugiau nei 32 proc. mažiau nei prognozuota ir apie 30 proc. mažiau nei prieš metus", — sakė Šapoka.
Kaip teigia Šapoka, COVID-19 paveiktos įmonės ir toliau aktyviai naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus — per gegužės mėnesį tokių įmonių nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei išaugo apie 123 mln. eurų ir iš viso sudarė apie 435 mln. eurų.
Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,2 proc. (563,2 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 8,1 proc. (277,5 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Kaip papildomą ekonomikos gaivinimo instrumentą Šapoka įvardija ir naujus Europos Komisijos pasiūlymus dėl būsimos daugiametės finansinės perspektyvos.
"Siūloma, kad 1,1 trilijono euro naujojo laikotarpio ES biudžetą ekonomikos augimui ir stiprinimui papildytų 750 milijardų eurų", — sakė Šapoka.
Iš šių lėšų, anot ministro, Lietuvai siūloma skirti 6,3 mlrd. eurų: "Iš jų 3,9 milijardų eurų subsidijų forma ir 2,4 milijardų eurų paskolų forma".
Karantinas Lietuvoje įvestas nuo kovo 16 dienos ir pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia reguliariai švelnina jo sąlygas. Šalyje užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 1682, tuo tarpu metu 1249 pacientai pasveiko, 71 žmogus mirė.
