VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda artėjančiose derybose su Amerikos vadovu Donaldu Trampu, be kita ko, atstovaus Lietuvos interesams. Tai pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
"Prezidentas kalbėjo su Lenkijos prezidentu A. Duda prieš išvykstant, gavome tokį patikinimą, kad prezidentas A. Duda atstovaus ir mūsų interesams taip pat", — antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė ministras, jo žodžius cituoja TASS.
Linkevičius pažymėjo, kad tai, kas vyksta Lenkijoje, svarbu ir Vilniui, nes gynybinės logistikos požiūriu Baltijos šalys ir Lenkijos valstybė yra "viena teritorija".
"Todėl visa tai, ką kalbės prezidentas A. Duda apie saugumo garantijas ir Jungtinių Valstijų pastangas regione, ypač Lenkijoje, mums lygiai svarbu", — sakė jis.
Lenkijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad prieš išvykdamas į JAV, Duda kalbėjosi su kitų šalių atstovais, tarp jų ir Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. Prezidentai sutarė, kad Lenkijos vadovas per susitikimą su Trampu turėtų paraginti abiejų valstybių vardu sustiprinti Amerikos kariuomenės buvimą Europoje.
Anksčiau Vašingtone buvo patvirtinta, kad JAV prezidentas Baltuosiuose rūmuose susitiks su Lenkijos vadovu. Valstybių vadovai aptars tolesnį karinio bendradarbiavimo skatinimą, taip pat prekybos, energetikos ir telekomunikacijų saugumą. Derybos turėtų įvykti birželio 24 dieną, likus kelioms dienoms iki Lenkijos prezidento rinkimų, kuriuose Duda taip pat ketina dalyvauti.
NATO stiprina grupes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Tuo pat metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.
Be to, Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, aktyviai sudaro plataus masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip "Rusijos agresiją", taip pat dislokuodamos NATO karinius kontingentus savo teritorijose.
Interviu "Sputnik Lietuva" Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Vašingtonas bando išlaikyti aukštą karinių pajėgų buvimo ir įtampos lygį Baltijos šalyse, kad Baltijos šalys pasiektų dviejų procentų BVP karinių išlaidų lygį. Tuo tarpu šių valstybių piliečiams greičiausiai nepatiks, kad tokia didžiulė pinigų suma išleidžiama visiškai neproduktyviems tikslams pasiekti.
