VILNIUS, birželio 24 — Sputnik. "Elektrum Lietuva" papasakojo, kodėl Lietuva vis dar priklausoma nuo užsienio šalių tiekiamos elektros.
Statistikos departamento duomenimis, įvertinus visus kuro ir energijos išteklius, Lietuvos energetinės priklausomybės rodiklis per metus padidėjo 1,7 balo, iki 75,8 proc. Jis išlieka gerokai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.
Bendrovė taip pat pažymėjo, kad, remiantis Tarptautinio energetikos agentūros (TEA) paskelbta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių statistika, neigiamas elektros energijos prekybos balansas 2019 metais Lietuvoje sudarė -9,3 teravatvalandės ir buvo panašiausias į Graikijos (-9,9 teravatvalandės).
Todėl "Elektrum Lietuva" ekspertai mano, kad labai svarbūs projektai yra milijonai investicijų į elektros jungtį su Švedija ir planuojamas BRELL energijos žiedo atjungimas bei sinchronizavimas su kontinentinės Europos magistraliniu tinklu.
Pastebima, kad Lietuvoje gamyba tampa ekologiškesnė.
Remiantis statistika, 2019 metais Lietuvoje 60,1 proc. visos elektros energijos buvo pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Vien pernai saulės elektrinės pagamino 91,1 milijono kilovatvalandžių elektros energijos, arba 0,68 procento šalies poreikio, tai yra 13,3 teravatvalandės.
Pažymima, kad pernai saulės energijos gamyba Lietuvoje padidėjo 5,2 procento.
Baltijos šalys pasitraukia iš BRELL
2025 metais Lietuva, Latvija ir Estija nori išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jie bus sujungti per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".
Lietuvoje jie paaiškina norą palikti BRELL noru pasiekti „energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos“. Tačiau, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat nukentės ir vartotojai ateityje, kurių tarifai neišvengiamai didės.
Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas joms bus tęsiamas.
Interviu "Sputnik Lietuva" politikos analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Baltijos šalys pradeda vis daugiau ir daugiau didelių infrastruktūros projektų, kad gautų išorės finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms tenkinti.
