Baltijos šalys susitarė dėl Japonijos paramos atsinaujinančiai energijai

© Depositphotos / MNStudioВид с воздуха ветровых турбин генерации энергии, расположенный в Литве, архивное фото
Вид с воздуха ветровых турбин генерации энергии, расположенный в Литве, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pažymima, kad Lietuva susiduria su iššūkiu iki 2050 metų visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo atžvilgiu Japonijos įmonė pažadėjo atlikti Baltijos šalių energetikos sistemos tyrimą

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Japonijos energetikos milžinė "TEPCO" ("Tokyo Electric Power Company") padės integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius (AEI) Baltijos šalyse, praneša bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.

Протестующие во время попытки снести памятник президенту США Эндрю Джексону в Вашингтоне - Sputnik Lietuva
Vakarai sistemingai perrašinėja istoriją. Ir jiems puikiai sekasi

Elektros perdavimo sistemų operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje — "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls" ir "Elering" — pasirašė bendradarbiavimo sutartį su "TEPCO".

Susitarimu siekiama sukurti rentabilų modelį ir apibrėžti technines priemones, kurios padės pasiekti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą — iki 2050 metų 100 procentų Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

"Litgrid" strateginio departamento direktorius Liutauras Varanavičius pažymėjo, kad Lietuva turi vieną ambicingiausių strategijų Europos Sąjungoje — per artimiausius trisdešimt metų ji siekia tapti visiškai atsinaujinančių energijos šaltinių šalimi.

"Sinchronizacijos projekto metu įdiegti sinchroniniai kompensatoriai sukurs reikiamą inerciją ir padės užtikrinti stabilų sistemos darbą prie tinklo prijungus didelius vėjo ar saulės energijos pajėgumus", — sakė jis.

Pagal susitarimą Japonijos įmonė įsipareigoja atlikti tyrimą — pritaikyti Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos modelį, kai 100 procentų elektros energijos gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, išanalizuoti AEI integracijos galimybes atliekant dažnio skaičiavimus ir pasiūlyti techninius sprendimus, kurie integruotų į Baltijos šalių energetikos sistemą 100 proc. AEI.

Весы правосудия, архивное фото - Sputnik Lietuva
Teisingumo ministerija: naujasis Lobistinės veiklos įstatymas reikalaus daugiau viešumo

Tyrimą planuojama baigti iki 2021 metų kovo 31 dienos.

Baltijos šalys tyrimo rezultatus panaudos kurdamos reikalingas technines priemones infrastruktūros plėtrai ir investicijų planavimui.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojamos elektros energijos dalis padidės iki 30 procentų, iki 2030 metų — iki 45 procentų, o iki 2050 metų — iki 100 procentų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Дорожные работы на улицах Вильнюса - Sputnik Lietuva
Vilniuje šiais metais bus išasfaltuota dar 15 kilometrų žvyrkelių

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Naujienų srautas
0