VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Japonijos energetikos milžinė "TEPCO" ("Tokyo Electric Power Company") padės integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius (AEI) Baltijos šalyse, praneša bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.
Elektros perdavimo sistemų operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje — "Litgrid", "Augstsprieguma tīkls" ir "Elering" — pasirašė bendradarbiavimo sutartį su "TEPCO".
Susitarimu siekiama sukurti rentabilų modelį ir apibrėžti technines priemones, kurios padės pasiekti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą — iki 2050 metų 100 procentų Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
"Litgrid" strateginio departamento direktorius Liutauras Varanavičius pažymėjo, kad Lietuva turi vieną ambicingiausių strategijų Europos Sąjungoje — per artimiausius trisdešimt metų ji siekia tapti visiškai atsinaujinančių energijos šaltinių šalimi.
"Sinchronizacijos projekto metu įdiegti sinchroniniai kompensatoriai sukurs reikiamą inerciją ir padės užtikrinti stabilų sistemos darbą prie tinklo prijungus didelius vėjo ar saulės energijos pajėgumus", — sakė jis.
Pagal susitarimą Japonijos įmonė įsipareigoja atlikti tyrimą — pritaikyti Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos modelį, kai 100 procentų elektros energijos gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, išanalizuoti AEI integracijos galimybes atliekant dažnio skaičiavimus ir pasiūlyti techninius sprendimus, kurie integruotų į Baltijos šalių energetikos sistemą 100 proc. AEI.
Tyrimą planuojama baigti iki 2021 metų kovo 31 dienos.
Baltijos šalys tyrimo rezultatus panaudos kurdamos reikalingas technines priemones infrastruktūros plėtrai ir investicijų planavimui.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojamos elektros energijos dalis padidės iki 30 procentų, iki 2030 metų — iki 45 procentų, o iki 2050 metų — iki 100 procentų.
Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.
Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
