O viskas atrodė kitaip. Buvo mintis sukurti vieningą frontą, sudaryti darbotvarkę, primesti rezoliucijas, uždėti raudonus antspaudus. Viskas tam, kad nė viena kilovatvalandė iš priešo atominės stoties nekirstų Europos Sąjungos sienos. Lietuviai gąsdino, baugino, grasino rizika, priminė politinę situaciją, rūpinosi aplinkosauga, rašo Sputnik radijo autorius Piotras Malejevas.
Bet vienas dalykas, kai galima eteryje transliuoti nereikšmingus žodžius, ir visai kitas — kai reikia nagrinėti konkrečius atvejus: kainas ir elektrą, kuri neturi kitos alternatyvos. Šiaip sau pasiūlymas, kurio neįmanoma atsisakyti. Kaimynai lietuvių entuziazmą palaikė, tačiau jie pradėjo viską daryti savaip. Tariama koalicija nesusirinko net po skundų Briuseliui: ten buvo nuspręsta, kad tokie atvejai yra kiekvieno reikalas — spręskite patys.
Dėl to prasidėjo isterija: jūs pažeidžiate ES vienybę, išduodate mūsų draugystę ir galiausiai — esate Maskvos ranka. Lenkijos labai nepakaltinsi: dar įsižeis ir pradės daryti spaudimą, o yra kur ir kuo spaust. O štai artimiausią sesę Latviją — visai galima. Ką gi tu darai, sese? Ar nematai, kas man darosi?
Šią doktriną išreiškė Lietuvos Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Čia verta remtis originaliu šaltiniu:
"Daugeliui sunku įvardyti faktą, kad karalius yra nuogas, tačiau jį galiu pakartoti — šiuo metu Latvijos energetikai dirba Rusijai. Mūsų aukščiausi pareigūnai ir dabartiniai derybininkai dažnai mėgsta pabrėžti Baltijos vienybę bet kokia kaina, tačiau šį kartą akivaizdu, kad latvių derybininkai atstovauja Rusijos energetikų interesus ir Vaičiūnas mums siūlo sąjungą su Rusija".
Siaubingi dalykai, piliečiai. Jie bus blogesni už rasizmą. Nes kažkodėl padėti Rusijos interesams reiškia sužlugdyti viską, kas buvo sukurta jiems trukdyti. Tai yra šventas dalykas bet kuriai atskirai nuo Maskvos teritorijai.
Kažkas pasakys: bet, atleiskit, Rusijos Federacijos interesai, be abejo, yra blogai, bet kas naudos elektrą? Ar kartais ne lietuviai? O jei už gerą kainą, ar tai ne valstybės interesai? Ar ji nebuvo sukurta rūpintis savo piliečiais? Ir kas, kad tai naudinga kažkam kitam? Apie ką pirmiausia galvojame? Jei turguje susiginčijome su prekybininku, tai ką dabar — nevalgyti?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
