VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo "išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu". Apie tai pasakė interviu leidiniui "Obzor".
Lietuvos vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, "atidavusių savo gyvybes" už Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.
"Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <...> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis... Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų", — teigė valstybės vadovas.
Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tačiau kartu prezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio.
"Todėl dialogo kelias yra nepaprastai svarbus. Kuo daugiau ir atviriau kalbėsimės tarpusavyje, tuo greičiau išspręsime šias problemas. Todėl aš ir mano patarėjai domimės aktualiais tautinių bendruomenių klausimais ir ieškome būdų jiems išspręsti", — sakė jis.
Komentuodamas situaciją su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, šalies vadovas teigė nenorintis skirstyti piliečių pagal tautybę, tačiau mano, kad svarbu sudaryti šalyje sąlygas gimtosios kalbos ir kultūros plėtrai.
"Mes pasirenkame integracijos, o ne asimiliacijos kelią, nes pasitikime savo piliečiais, nes manome, kad skirtumai ir jų supratimas praturtina žmones. Tikimės, kad tik tokiu būdu galėsime statyti tiltus ir kurti stiprią pilietinę visuomenę", — sakė prezidentas.
Nausėdos teigimu, pagrindiniai Lietuvos principai yra pagarba įstatymams ir žmogaus laisvė.
Paleckio byla
2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad prieš Algirdą Paleckį ir Deimantą Bertauską iškelta "šnipinėjimo" byla. Jie kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybos naudai.
Paleckis ne kartą yra teigęs savo nekaltumą. Baudžiamojo persekiojimo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat už bendravimą su rusais.
Kaip pažymėjo pats politikas, jis nebendravo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tik rašė knygą apie sausio 13 dienos įvykius ir atliko žurnalistinį tyrimą, apklausdamas tų įvykių dalyvius, kurie dabar gyvena Rusijoje.
Paleisti Paleckį reikalavo net garsūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 60 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų.
Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Paleckio byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti birželio 1 dieną.
Birželio mėnesį Šiaulių apygardos teismas nutarė pakeisti Paleckiui intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas jį nuo 17:00 iki 7:00 būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.
Kitame teismo posėdyje, kuris įvyks birželio 22 dieną, numatoma apklausti verslininką Deimantą Bertauską.
