VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Stiprinti infrastruktūrą, padidinti kontingentų skaičių, vykdyti daugiau pratybų — NATO pagaliau patvirtino Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus "Maskvos agresijos" atveju. Apie tai žurnalistams pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Detalės yra įslaptintos, tačiau aljansas aiškiai sustiprino savo karinį buvimą prie Rusijos sienų. Apie naujausius nedraugiškus "Vakarų partnerių" žingsnius skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco medžiagoje.
Naujos bazės
Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymu dar 2014 metais — po Krymo susivienijimo su Rusija — buvo parengtas šių valstybių apsaugos planas. Tačiau Turkija nepatenkinta tuo, kad aljanso partneriai atsisakė oficialiai pripažinti Sirijos kurdų savigynos pajėgas teroristinėmis grupuotėmis, priešinosi jo galutiniam patvirtinimui. Liepos pradžioje Ankara pakeitė savo poziciją ir dokumentas buvo priimtas.
Vienuolika modulinių pastatų, taip pat aikštelės tankams ir kitai šarvuotajai technikai aljansui atsiėjo 20 milijonų eurų. Taip pat nutiestas kelias tankams, kuriuo koviniai automobiliai gali patekti tiesiai į Centrinę gynybos pajėgų zoną, apeidami viešąsias magistrales.
"Dabar turime daugiau galimybių čia priimti sąjungininkus su šarvuočiais", — centro atidarymo ceremonijoje sakė Estijos 1-osios brigados štabo viršininkas Antti Viljaste.
Panašūs centrai bus statomi visose Baltijos šalyse, taip pat Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Tai leis kuo greičiau dislokuoti papildomus karinius kontingentus, taip pat ten laikyti daug karinės įrangos. Atsižvelgiant į Rusijos sienos artumą, šie centrai gali tapti puolimo placdarmu hipotetinio ginkluoto konflikto atveju. Maskva neturi kito pasirinkimo, kaip tik atidžiai stebėti naujus karinius objektus.
Galimas taikinys — Estijos Emario oro bazė. Kaip paaiškėjo birželio pabaigoje, būtent ten Jungtinės Valstijos iš Lenkijos perdislokuos žvalgybinius ir puolamuosius nepilotuojamus orlaivius MQ-9 "Reaper" kartu su personalu ir pagalbine įranga.
Daugiau pratimų
Latvijoje populiarėja ir antirusiškos nuotaikos. Birželio pabaigoje Gynybos ministerija išleido brošiūrą, kaip elgtis krizinėje situacijoje. Gyventojams rekomenduojama paruošti "aliarmo lagaminėlį", kuriame turėtų būti ilgo galiojimo laiko produktai, asmens dokumentų kopijos, radijas su akumuliatoriais, peilis ir vanduo trims dienoms.
Po karinio įsiveržimo latviai turėtų "evakuotis į nacionalinių ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamą teritoriją", "nedalyvauti neteisėtuose rinkimuose ir referendumuose". Brošiūroje teigiama, kad jei Rusija užpuls, NATO pajėgos pasieks Latviją ir išvaduos ją vos per tris dienas. Kodėl Maskvai to reikia, nepaaiškinta.
Kol kas tik NATO demonstruoja agresiją. Birželio pabaigoje Latvijoje vyko didelio masto "Rammstein Alloy" aljanso oro pajėgų pratybos. Jose dalyvavo daugiau nei 20 orlaivių, skirtų įvairiems tikslams, joms vadovavo Vokietijoje įsikūręs bendras NATO oro pajėgų centras. Pratybose kariai treniravosi vykdyti smūgius prieš tikėtino priešo taikinius žemėje stiprios oro gynybos neutralizacijos sąlygomis. Tuo tarpu Rusija ne kartą pareiškė, kad koronaviruso pandemijos metu nevykdys karinių pratybų prie vakarinių sienų.
Gegužės mėnesį Maskva pakvietė Briuselį padaryti tą patį. Tačiau "Vakarų partneriai" to nepaisė. Pavasarį ir vasarą aljanso šalys organizavo dideles aiškaus antirusiško pobūdžio karines pratybas. Liepos 4 dieną Šiaurės Atlante prasidėjo dviejų savaičių "Dynamic Mongoose" pratybos, kurių metu NATO jūreiviai mokosi medžioti sąlyginio priešo povandeninius laivus. Nesunku atspėti, kas yra priešas.
Perdislokuoti diviziją
Be jokios abejonės, pagrindinis antirusiškas NATO forpostas yra Lenkija, kuri nuolatos pasisako už tai, kad jos teritorijoje būtų telkiami užsienio kariniai kontingentai. Birželio pabaigoje prezidentas Andžejus Duda su Donaldu Trampu aptarė galimybę šalyje dislokuoti amerikiečių šarvuotąją diviziją. Varšuva yra pasirengusi prisiimti visas jos priežiūros išlaidas — apie pusantro–du milijardus dolerių. Lenkijos vadovas pasiūlė pavadinti naują karinę bazę "Fort Trump", ir taip aiškiai pameilikavo Amerikos prezidentui.
"Žinoma, mes tai vertinsime ne tik karinių padarinių regioniniam saugumui, atsižvelgiant į teisėtus Rusijos ir mūsų sąjungininkų, ypač Baltarusijos, interesus, bet ir Rusijos ir NATO steigiamojo akto esminės pozicijos laikymosi atžvilgiu, — žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška. — Tai apima aljanso įsipareigojimus susilaikyti nuo papildomo didelių karinių pajėgų dislokavimo prie Rusijos sienų".
Vis dėlto viceministras pabrėžė, kad nenustebs, jei JAV pažeis šią tarptautinę sutartį. Jis priminė, kad Vašingtonas nuosekliai pažeidžia visus karinio saugumo pagrindus Europoje, pasitraukdamas iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, oficialiai paskelbdamas apie pasitraukimą iš Atviro dangaus sutarties ir anksčiau taip pat sužlugdęs Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties (CFE) adaptacijos susitarimo ratifikavimą.
Net koronaviruso pandemija neprivertė NATO atsisakyti savo agresyvių ketinimų prieš Rusiją. Jėgos demonstravimas, naujų karinių objektų statyba, karių skaičiaus padidinimas prie sienų — visa tai neprisideda prie geresnių Maskvos ir Briuselio santykių.
