MIA "Rossija segodnia" pristatė tyrimą "Aštuonkojis 2.0. Koronavirusas Rusijoje", skirtą šalies įvaizdžiui Vakarų (ir ne tik) žiniasklaidoje. Šį kartą į tyrėjų akiratį pateko pandemija, o aprėptas buvo ne tik G7, bet ir Kinija, kurioje įvyko pirmasis ligos protrūkis.
Papildymas pasirodė gana sėkmingas, nes Kinijos žiniasklaidos statistika pateikė gana netikėtą pasaulio paveikslą, kurį transliavo Vakarų leidiniai.
Apskritai, "Aštuonkojis 2.0" nepateikė jokių ypatingų staigmenų: Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą.
Neabejotinais lyderiais čia tapo amerikiečiai — 58 % publikacijų šia tema penkiose reikšmingiausiose (pagal auditorijos pasiekiamumą) Amerikos žiniasklaidose buvo neigiamo pobūdžio. Toliau sekančioje Vokietijos žiniasklaidoje šis skaičius sudarė 44 proc., Kanados — 41 proc., o Didžiosios Britanijos — 38 proc.
Tuo tarpu likusiose trijose "septyneto" valstybėse negatyvo dalis Rusijos atžvilgiu šia tema pastebima žemesnė: Japonijoje — 33 proc., Italijoje — 28 proc., Prancūzijoje — įspūdingas 21 proc.
Tiesa, ir pozityvo nebuvo daug — nuo vieno iki penkių procentų. Vienintelė išimtis yra Italija, kur net devyni procentai Rusijos ir koronaviruso paminėjimų buvo teigiami. Nesunku numanyti, kad būtent pagalba, kurią rusai suteikė italams kovojant su epidemija (siunčiant medicininius išteklius ir gydytojus) suteikė jų žiniasklaidai didesnę palankių publikacijų dalį.
Tačiau šiuose skaičiuose įdomus kitas aspektas: jie aiškiai parodo aktualiausias dabartines geopolitines tendencijas. Viena vertus, anglosaksai (tiek iš Senojo Pasaulio, tiek iš už vandenyno) išlieka antirusiškos atakos priešakyje ir yra jos varomoji jėga. Tačiau kita vertus, jie akivaizdžiai praranda net savo artimiausių sąjungininkų palaikymą, kurie bando išlaikyti neutralų požiūrį ir nepropaguoti rusofobijos, kas yra logiška: laikai pasikeitė ir kieme ne 2014-ieji.
Kartu skaičiai rodo, kokioje sunkioje — pirmiausia sau — pozicijoje yra Vokietija. Aktyvi antirusiška lyderiaujančios Vokietijos žiniasklaidos pozicija aiškiai prieštarauja valstybinei-politinei linijai, kai Berlynas ne tik skatina ir gina bendrus projektus su Maskva, bet ir nuosekliai atsikrato pusiau okupacinės priklausomybės nuo JAV. Tačiau žiniasklaidos srityje akivaizdžiai išlieka griežtas svarbiausių leidinių pavaldumas ir besąlygiškas lojalumas Vašingtono interesams ir viršenybei.
Kalbant apie konkrečias temas, kurios buvo naudojamos koronaviruso-antirusiškoje propagandoje, jos neišsiskyrė originalumu, vienaip ar kitaip veda prie dviejų seniai visiems gerai žinomų pagrindinių motyvų: Rusija eilinį kartą žlunga, kaip niekad anksčiau, bet taip pat kelia didžiulę grėsmę visam pasauliui.
Visų pirma, buvo sukritikuota ir bendra situacija šalyje, ir šalies sveikatos priežiūros sistemos būklė bei Rusijos valdžios veiksmai kovojant su COVID-19 — numatant, kad padėtis vėl laikosi ant plauko ir bet kurią akimirką gali labai pablogėti. Kalbant apie grėsmę likusiai planetai, šiuo atveju taip pat nebuvo sugalvota nieko naujo: pagrindiniai kaltinimai — nuo to, kad Maskva vykdo dezinformacijos kampaniją apie pandemiją, iki to, kad Rusija klastingai kalba žmonijai apie rankų plovimo nenaudingumą.
Žinoma, Kinijos žiniasklaidoje gerokai skiriasi problemos apšvietimo vaizdas, ir reikalas — ne mažiau kaip 20 % teigiamų publikacijų apie Rusiją kovos su koronavirusu kontekste ir neigiamų nebuvimas.
Pagrindinis bruožas yra didelis straipsnių šia tema skaičius. Per peržvelgtą laikotarpį — nuo kovo iki birželio — 5 populiariausiuose Kinijos žiniasklaidos šaltiniuose buvo paskelbta daugiau nei 1 200 straipsnių apie Rusijos konfrontaciją su epidemija. Per tą patį laikotarpį minimaliausias tekstų skaičius pasirodė Kanadoje — 238 vienetai, o kitų šešių šalių rodikliai svyravo tarp 371 (Italija) ir 470 (Japonija). Beje, amerikiečiai su savo 428 straipsniais yra penktoje sąrašo vietoje.
Išeina, kad per tris mėnesius Kinijos žiniasklaida paskelbė tema "Koronavirusas Rusijoje" beveik tris kartus daugiau medžiagos, nei, atrodo, galingiausia planetoje Amerikos žiniasklaida. Be to, verta priminti, kad Kinijoje 80 % iš jų buvo neutralaus informacinio pobūdžio, tai yra, daugiausia tai buvo tik pranešimai.
Būtų klaidinga priskirti tokį milžinišką skirtumą ypatingam Kinijos dėmesiui ir domėjimusi Rusijos reikalais. Atrodo, kad viskas yra daug paprasčiau ir banaliau: reikalas intensyvesniame pirmaujančių Kinijos žiniasklaidos priemonių darbe ir didesniame efektyvume: jos apdoroja ir perduoda per save daug daugiau informacijos srautų nei jų kolegos iš Vakarų.
Iš tiesų, tai patvirtina Vakarų baimę prarasti informacinę lyderystę. Žinoma, norint pateikti tai auditorijai, naujienos yra išpūstos iki anekdotinių formų, tačiau iš esmės turi pagrindo.
Kadaise Vakarai sukūrė masinės informacijos priemonę šiuolaikiniu jų supratimu, tapę besąlygišku lyderiu ir pavyzdžiu visiems kitiems. Žodžio laisvė ir informacijos skleidimas tapo vienu pagrindinių jų kozirių kovoje su ideologiniais ir geopolitiniais oponentais — ir buvo sėkmingai panaudoti.
Tačiau dabar mes matome augančią šios ne per seniausiai atsiradusios sistemos krizę.
Kuo toliau, tuo sunkiau Vakarų žiniasklaidai konkuruoti su "ne laisvojo pasaulio" žiniasklaida, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar Rusija. Galite juoktis tiek, kiek norite dėl Amerikos ir Europos politikų skleidžiamos panikos apie "Kremliaus žiniasklaidos čiuptuvus", tačiau RT ir Sputnik išties sulaukia vis daugiau atgarsio socialiniuose tinkluose nei garsiausi ir įtakingiausi Europos naujienų šaltiniai. Daugiau nei 1200 Kinijos žiniasklaidos pranešimų prieš mažiau nei 450 amerikiečių naujienų tik viena bei siaura ir ne pačia karščiausia šioms valstybėms tema atspindi tą patį procesą.
Vakarų žiniasklaidai vis sunkiau (palyginti su senesniais konkurentais) susitvarkyti su savo pagrindine funkcija — surinkti ir pateikti auditorijai kuo įvairesnę informaciją. Tai taikoma ir medžiagos turiniui bei pateikimui.
Taip, Vakarai ir toliau laikosi "laisviausios, sąžiningiausios ir profesionaliausios spaudos" etiketės. Tačiau susiklosčiusi situacija, kaip su karaliaus drabužiais iš pasakos, yra tokia, kad vieną dieną ji tiesiog nustos veikti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
