VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Mokėjimų taryba, kuri vienija viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerius, parengė rekomendacijas, kuriomis siekiama per penkerius metus bent 80 proc. visų mokyklų valgyklose sudaryti galimybes atsiskaityti ir negrynaisiais pinigais, praneša Finansų ministerija.
Tuo pačiu siekiama, kad mokinių, kurie turi bent vieną atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonę, kasmet daugėtų po 10 proc.
Mokėjimų tarybos užduoties grupė, siekdama nustatyti rinkos poreikius, 2019–2020 metais atliko tris apklausas: bendrojo ugdymo įstaigų direktorių, kurioje dalyvavo 615 respondentų; mokinių, kurioje dalyvavo 3179 respondentai; ir tėvų, kurioje dalyvavo 4869 respondentai.
Atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad mokinių atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra aktualus klausimas, kurį palaikė 82 proc. apklaustų tėvų bei 78 proc. mokinių.
"Džiaugiuosi, kad sulaukėme daug palaikymo nepilnamečių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais skatinimui tiek iš mokinių ir tėvų, tiek iš valstybės institucijų, tiek iš rinkos dalyvių. Norisi pabrėžti, kad šia iniciatyva nesiekiame atsisakyti grynųjų pinigų mokyklose, tačiau norime sukurti galimybę patiems mokiniams pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti", — teigė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Pabrėžiama, kad atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra paprastesnė atsiskaitymo procedūra, tačiau, kaip teigia 29 proc. tėvų, vaikai atsiskaito dažniausiai ugdymo įstaigų valgyklose, tačiau tik 12 proc. jų turi sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Tačiau apklausos rodo, kad mokinių atsiskaitymas grynaisiais sukelia papildomų sunkumų tėvams, kuriems tenka ieškoti bankomatų pinigams išgryninti, o dažnu atveju dar papildomai vykti į prekybos vietas, kur juos būtų galima išsikeisti į smulkesnes monetas, nes bankomatuose paprastai išduodamos stambios kupiūros.
Tuo pačiu pažymima, kad atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra daug saugesnis. Taip galvoja 70 proc. apklaustų vaikų ir 84 proc. tėvų. Pametus turimą priemonę, ją lengva užblokuoti, todėl tiek mokiniai, tiek tėvai jaučiasi saugesni naudodami negrynuosius pinigus.
Mokiniams gali būti siūlomos skirtingos mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į jų poreikius. Viena populiarių priemonių yra mokėjimo kortelės arba elektroninės piniginės, kurias galima integruoti į specialius laikrodukus arba elektroninį mokinio pažymėjimą.
"Mokėjimų taryba pastebėjo, kad elektronines pinigines galima integruoti į elektroninius mokinio pažymėjimus, kurie skatina įvairių mokiniams teikiamų paslaugų skaitmeninimą", — teigiama pranešime.
Taip pat Mokėjimų taryba nustatė tris rinkai aktualiausias atvirosios bankininkystės taikymo sritis: vertinant klientų kreditingumą, kovai su sukčiavimu ir vykdant pinigų plovimo prevenciją, ugdant asmeninių finansų analizės ir valdymo įgūdžius.
"Atviroji bankininkystė padės didinti konkurenciją, kurti naujas finansines paslaugas, gerinti klientų patirtį. Mokėjimų taryba įvardijo daugiausia potencialo turinčius panaudojimo atvejus, todėl raginame rinką nesustoti ir tęsti jau pradėtą darbą — kooperuotis ir kurti atvirąja bankininkyste paremtas paslaugas", — sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Atviroji bankininkystė — tai finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams bei paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, kuri pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja.
