VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis po keturias dienas trukusių sunkių derybų su 27 Europos Sąjungos valstybių lyderiais Briuselyje vis dėlto paskatino Europos Vadovų Tarybą pasiekti kompromisą dėl precedento neturinčio 750 milijardų eurų fondo, skirto Europos ekonomikai atkurti po COVID-19 krizės, sukūrimo, praneša RIA Novosti.
Aukščiausiojo lygio susitikimas buvo surengtas gyvai pirmą kartą nuo vasario mėnesio, Europos vadovai dėvėjo kaukes ir stengėsi išlaikyti atstumą. Iš konferencijų salės periodiškai būdavo pateikiama informacija apie karštus ginčus ir priešingas šalių pozicijas.
Ketvirtoji diskusijų diena ankstyvą antradienio rytą baigėsi kompromisu, kuriame buvo atsižvelgiama į svarbiausius tiek šalių- donorių, tiek potencialių finansinės paramos gavėjų norus.
Remiantis paskelbtais rezultatais, bendra ekonomikos atgaivinimo fondo, pasivadinusio Naujosios kartos ES, arba NGEU, apimtis išliks ankstesnio pasiūlymo — 750 milijardų eurų — lygmenyje. Lėšų šiam fondui Europos Komisija skolinsis kapitalo rinkose. Tuo tarpu pasikeis subsidijų ir paskolų likutis NGEU fonde: pirmasis sumažės nuo 500 milijardų iki 390 milijardų eurų, o antrasis išaugs nuo 250 iki 360 milijardų.
Taigi, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nusileido "taupaus ketverto" lyderiams (Nyderlandai, Austrija, Danija, Švedija), kurie kategoriškai priešinosi dideliam fondo subsidijų kiekiui.
Iš sanglaudos fondo lėšų 70 % turėtų būti panaudoti 2021–2022 metais, remiantis EK kriterijais, dar 30 % — 2023 metais. Pagal šį fondą visos Europos skolos grąžinimas turi būti baigtas iki 2058 metų gruodžio 31 dienos.
Kiekviena šalis-fondo lėšų gavėja turės pateikti ES planą atkurti nacionalinę ekonomiką padedant Europos fondams, taip pat investavimo planus. ES finansuojami nacionaliniai planai turės būti vertinami tarpusavyje ir patvirtinti 27 Europos valstybių kvalifikuota balsų dauguma.
Europos teisinės valstybės normų laikymasis taip pat taps finansavimo paskirstymo kriterijumi. Sprendimas šiuo klausimu bus priimtas be veto teisės — kvalifikuota balsų dauguma, kurią galima laikyti Vengrijos ir Lenkijos pergale, kurios kritikuojamos dėl neatitikimo Europos vidaus politikos normoms ir kurios viršūnių susitikime priešinosi kategoriškai reikalaudamos finansinės paramos skyrimo.
Iš pradžių Europos Komisijos pasiūlyme buvo daroma prielaida, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami vieningai ir bet kuri iš ES valstybių gali blokuoti finansinę paramą.
Tačiau kartu buvo pažymėta, kad mažiausiai 30 % fondo ir daugiamečio biudžeto bus skiriama projektams, kurie vienaip ar kitaip prisidės įgyvendinant ES paskelbtus klimato tikslus ir kuriant klimato atžvilgiu neutralią ekonomiką.
Šalys taip pat susitarė palikti nepakeistą anksčiau paskelbtą Sąjungos daugiametį finansinį planą 2021–2027 metams — 1,074 trilijonus eurų. Tikimasi, kad grynosios paramos teikėjos (Vokietija, Nyderlandai, Danija, Austrija ir Švedija) gaus nuolaidų ar dalies įmokų grąžinimą iš visos Europos biudžeto.
Siekdama papildyti biudžetą, ES nuo kitų metų pradžios planuoja įvesti papildomą mokestį už neperdirbamą plastiką. Savo ruožtu Europos Komisija parengs naujus pasiūlymus dėl papildomų lėšų pritraukimo. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, "skaitmeninis mokestis", kurį mokės ES veikiančios tarptautinės kompanijos. Lėšos bus naudojamos skoliniams įsipareigojimams išieškoti iš sanglaudos fondo.
Praėjusį penktadienį prasidėjęs aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje tapo vienu ilgiausių Sąjungos istorijoje. Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, manoma, kad šiemet BVP sumažės 8,3 %, o 2021 metais BVP augimas sieks 5,8 %.
