Lietuvos "demokratija" nuvylė lietuvius

© Depositphotos / MNStudioВильнюс, Старый город, улица Пилес, архивное фото
Вильнюс, Старый город, улица Пилес, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Palyginti su praėjusiais metais, per pastaruosius keturis mėnesius lietuvių nuomonė apie demokratiją šalyje labai pablogėjo

VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Didžioji dauguma lietuvių nepatenkinti demokratijos padėtimi savo šalyje, rašo portalo Rubaltic.Ru autorius Aleksejus Iljaševičius.

Pasak straipsnio autoriaus, tai patvirtina "Baltijos tyrimų" atliktos sociologinės apklausos rezultatai. Anot jo, panašios tendencijos Lietuvoje pastebimos šaliai įstojus į Europos Sąjungą.

"Tai yra šalies, kuri save pateikia kaip pagrindinę "demokratijos ir Europos vertybių puoselėtoją" regione, demokratiška nepripažįsta jos pačios gyventojai", — rašo Iljaševičius.

Apklausos duomenimis, 38 % lietuvių mano, kad demokratija šalyje yra patenkinama. Tų, kurie yra kitokios nuomonės, buvo daug daugiau — 52 % (dar 10 % negalėjo atsakyti į klausimą).

Pasak Iljaševičiaus, birželio mėnesio apklausa parodė, kad didžiajai daugumai Lietuvos gyventojų trūksta demokratijos.

Vytautas Landsbergis  - Sputnik Lietuva
Politinis paradoksas: ką darė Landsbergis vardan "demokratijos"

Anot jo, tai sunku pavadinti naujienomis. "Baltijos tyrimai" jau daugelį metų vertina Lietuvos gyventojų nuomonę, ir dėl to žinome, kad nuolat jaučiamas demokratijos troškimas šalyje, ir net stojimas į Europos Sąjungą, kuri, atrodo, apima tik šalis, kurių politinės kultūros lygis aukščiausias, nepadėjo jo patenkinti.

Straipsnio autorius primena, kad 2005 metais demokratija Lietuvoje nepatenkintų asmenų buvo 61 proc., 2007–2008 metais jie vis dar sudarė daugiau nei pusę, o 2010 metais jų skaičius išaugo iki 74 proc.

Jis nurodo, kad paskutinės "Baltijos tyrimų" sociologinės apklausos rezultatai atitinka pastarųjų metų tendencijas: paprastai 50–60 proc. respondentų praneša apie demokratijos veikimo Lietuvoje problemas. Tačiau per pastaruosius keturis mėnesius ir palyginti su praėjusiais metais lietuvių nuomonė apie demokratiją šalyje labai pablogėjo. Anot jo, nesunku atspėti, su kuo tai susiję.

"Nuo kovo lietuviai tikrai turėjo laiko pajusti neigiamas koronaviruso epidemijos pasekmes, o žmonių, nepatenkintų demokratija čia (ir ne tik čia), skaičius labai priklauso nuo ekonomikos būklės. Neatsitiktinai 2010 metais daugiau kaip 90 proc. respondentų pažymėjo, kad padėtis šalyje blogėja. Nėra reikalo ieškoti jokio loginio ryšio šioje srityje. Ryšys yra emocinis: dėl ekonomikos žlugimo kalta demokratija, kuri atvedė į valdžią netikusius vadovus", — svarsto straipsnio autorius.

Jo teigimu, kalbant apie nepatenkintųjų skaičiaus per pastaruosius metus padidėjimą, viskas yra akivaizdu. Pakanka prisiminti, koks įvykis Lietuvoje įvyko praėjusią vasarą.

Белорусская АЭС, архивное фото  - Sputnik Lietuva
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"

Anot jo, prezidento pareigas užėmė nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda, kuris antrajame ture nugalėjo konservatorių partijos kandidatę Ingridą Šimonytę — Dalios Grybauskaitės "kopiją". Nors Nausėda taip pat buvo artimas Landsbergių stovyklai, rinkėjai matė jį kaip racionalesnį, blaivesnį, diplomatiškesnį politiką.

"Nausėda iš pat pradžių nebuvo užsimojęs politinio mechanizmo "kapitaliniam remontui", tačiau per metus Lietuvoje neįvyko jokių pokyčių (nebent pagerėjo santykiai su Lenkija, tačiau jie pradėjo gerėti jau Grybauskaitės valdymo metais)", — svarsto Aleksejus Iljaševičius.

Jo teigimu, Nausėda iš žmogaus virto politine funkcija. Jo rinkėjai mano, kad demokratija Lietuvoje veikia ne geriausiu būdu.

Autorius pabrėžia, kad padėtis, susijusi su demokratijos vertinimais Europos Lietuvoje, 16 metų iš esmės nepasikeitė: visada yra daugiau nepatenkintų žmonių. Jei prisiminsime Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą aplinkybes, viskas atsistos į savo vietas.

Straipsnio autorius primena, kad ant "Europos svajonės" altoriaus šalis turėjo padėti vertingiausią "sovietų okupantų dovaną" — Ignalinos atominę elektrinę. Briuselis pareikalavo, kad ji būtų uždaryta.

© YouTube / Sputnik ЛитваBuvęs IAE vadovas: Lietuvai tenka pirkti dešimteriopai brangesnę elektrą
Lietuvos demokratija nuvylė lietuvius - Sputnik Lietuva
Buvęs IAE vadovas: Lietuvai tenka pirkti dešimteriopai brangesnę elektrą

"Europos Sąjungos sąlygos buvo grynai politinės — šalys donorės neslėpė, kad joms tiesiog nereikia valstybės, kuri eksploatuoja Černobylio tipo reaktorius, kurie susikompromitavo 1986 metais. Tačiau nuo 1992 iki 2008 metų nuolat didinome savo saugumą. Be to, Europos Komisija taip pat teikė pagalbą šiems projektams. Švedija ir daugelis kitų šalių daug padėjo. Padarėme viską, kad užtikrintume patikimą ir tinkamą Europos reaktorių saugumą. Ir mes tai įrodėme! Tačiau noras uždaryti stotį jau buvo nenugalimas", — straipsnio autorius cituoja buvusį Ignalinos AE direktorių Viktorą Ševaldiną.

Autorius klausia, ką apie tai galvojo Lietuvos žmonės? Jo teigimu, dėl Ignalinos AE buvo surengtas referendumas 2008 metais, kai elektrinė dar galėjo būti išsaugota. Dėl mažo rinkėjų skaičiaus, jis buvo paskelbtas neįvykusiu, tačiau iš tų, kas įvykdė savo pilietinę pareigą, už Ignalinos AE išsaugojimą balsavo beveik 90 proc.

"Gyventojai nenorėjo atsisakyti patikimo pigios elektros energijos šaltinio — tai faktas. Lietuvos įstojimą į pačią Europos Sąjungą iš tikrųjų lydėjo demokratijos idealų paniekinimas", — sako Iljaševičius.

Anot jo, nuo to laiko oficialiai nepriklausomos Baltijos šalys tenkinasi formalios demokratijos forma, kurioje piliečiai gali laisvai rinktis iš tų, kurie laikysis "bendros partijos linijos".

Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva
Politologas: Paksas yra nepatogus Lietuvos politinei sistemai

Pasak Iljaševičiaus, jei užsispyręs lyderis pradeda žaisti ne pagal taisykles, sistema "suvalgo" jį. Taip nutiko buvusiam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui, kuriam ne tik paskelbta apkalta, bet ir uždrausta vėl kandidatuoti į valstybės valdymo postus. Tarptautiniai teismai įsakė Lietuvos Seimui panaikinti draudimą, tačiau šalies valdžia atsisako vykdyti šiuos nurodymus.

Straipsnio autorius primena, kad paskutinį kartą šis klausimas buvo svarstomas birželio pabaigoje, nebuvo pakankamai balsų. Konservatoriai ciniškai siūlo nustatyti terminą, po kurio buvęs prezidentas galės grįžti į politiką. Arba jau nebegalės: Paksui jau 64...

"Tai juokinga, tačiau jau daugelį metų Vilnius siekia atlikti ypatingą vaidmenį propaguodamas demokratines vertybes Rytų Europoje. Prieš pat "Baltijos tyrimų" apklausos rezultatų paskelbimą Lietuvos užsienio reikalų ministerija nustatė, kad Baltarusija nukrypsta nuo "demokratijos standartų". Gerai, kad Lietuva niekur nenukrypsta!" — sako Iljaševičius.

Autorius primena, kad ministerija pabrėžia, jog Baltarusijos vadovybė ne kartą viešai pareiškė esanti pasirengusi įgyvendinti visas tarptautinių institucijų rekomendacijas, nors galbūt Lietuvai derėtų įgyvendinti EŽTT sprendimą dėl Rolando Pakso?

Naujienų srautas
0