Lietuva, Latvija ir Estija labiau nerimavo net ne dėl to, kiek pinigų joms bus skirta iš bendro Europos katilo, bet dėl to, kaip ES tramdys Rusiją. Tačiau Briuselyje šiomis dienomis Rusijai nebuvo laiko. Pati ES atsidūrė ant žlugimo slenksčio dėl kai kurių jos narių savanaudiškų interesų.
Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos administracija išplatino pranešimą, kad Lietuvos vadovas užsirašė kalbai skyriuje "kiti klausimai". Net tada, matyt, Nausėda suprato, kad vargu ar kas nors įsiklausys į jo nuomonę svarstant pagrindinius ES pokoronavirusinės ekonomikos atkūrimo klausimus. Tai reiškia, kad reikia atlikti seniai išmoktą dainelę apie visų baltų bėdų šaltinį — agresyvią Rusiją.
Paskelbtos kalbos tema buvo pasirinkta, matyt, palaikant geriausią draugą — Lenkiją — apie "Rusijos istorinio revizionizmo politiką". Aklas lazdos, alkanas duonos ieško. Pažymėtina, kad šį kartą Briuselyje paties Lenkijos prezidento balsas kažkodėl nebuvo girdimas. ES rėmėjai susitiko kovoje dėl pinigų. Iš vienos pusės — Vokietija ir Prancūzija, iš kitos — Nyderlandai ir Austrija. O Lenkija, kaip žinote, nėra rėmėja, o didžiausia lėšų iš ES fondų gavėja.
Dėl pinigų ginčytasi keturias dienas ir keturias naktis. Iki šiol neaišku, ar Lietuvos prezidentas pasakė savo svarų žodį "apie Rusiją". Juk dėl griežtų epidemiologinių priemonių žurnalistai nebuvo įleidžiami į posėdžių salę. Derybų ir diskusijų rezultatus galima vertinti tik pagal pačių vadovų pastabas. Jei pats savęs nepagirsiu, tai niekas ir nepagirs.
Štai ir Nausėda, pasibaigus viršūnių susitikimui, išdidžiai pranešė, kad, matyt, tik dėl jo neįtikėtinų pastangų pavyko padidinti išmokas Lietuvos ūkininkams nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų. Tiesa, tik nuo 2022 metų. Ar Lietuvos ūkininkai išgyvens norėdami pamatyti tuos derlingus laikus? Klausimas retorinis.
"Galima vertinti tiesiogines išmokas vienaip ar kitaip, bet tai yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis ir aš kaip ekonomistas didžiulę svarbą teikiu lygioms konkurencijos sąlygoms", — cituoja prezidentą žiniasklaida.
Taigi, išeina, kad "geros naujienos" Lietuvos žemdirbiams — tai tikslingos Europos ekonominės politikos rezultatas, o ne kokie nors ypatingi Lietuvos prezidento nuopelnai.
Pirmaujančios Europos Sąjungos šalys savo nuožiūra taip pat pakoregavo kitus pagrindinius ES 2021–2027 metų biudžeto išlaidų rodiklius.
Pavyzdžiui, subsidijos Lietuvai iš Sanglaudos fondo bus sumažintos 24 procentais. Šie pinigai skirti skurdesniems ES regionams, kad būtų galima suvienodinti jų gyvenimo lygį su išsivysčiusiomis Europos šalimis. Ir kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonominiai rodikliai priartėjo prie bendro vidurkio, tai reiškia, kad paramą galima sumažinti. Pats laikas lietuviams ne verkti, o didžiuotis, kad jau pasiekė tokį vidutinį europietišką pragyvenimo lygį.
Tiesa, iš kur kyla tokie optimistiški duomenys, eiliniam Lietuvos piliečiui vis dar nėra aišku. Minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio lentelėse Lietuva yra ES šalių sąrašo apačioje. Tačiau maisto ir prekių kainos Lietuvos parduotuvėse dažnai būna didesnės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Bet ES pasakė, kad "pasiekė" — vadinasi, taip ir yra. O kadangi jūs, lietuviai, tokie turtingi, jums jau nereikalinga parama.
Štai ir pagal gynybos išlaidas, jūs, lietuviai, esate pavyzdys išsivysčiusioms Europos šalims! Nedaugelis gali sau leisti skirti du ar daugiau procentų BVP armijos reikmėms! Šis "šykštus ketvirtukas" skaičiuoja kiekvieną eurą, ir jums nieko nekainuos, jei su amerikiečiais pasirašysite milijonų eurų vertės sutartį dėl šešių "Black Hawk" sraigtasparnių.
"Dėkojame JAV už paramą skubinant šį procesą ir už JAV suteiktą 30 mln. dolerių paramą šiam projektui įgyvendinti", — kalbėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Taigi, amerikiečiai, kaip kompetentingi pardavėjai, tiesiog suteikė Lietuvai dešimties procentų nuolaidą perkant didelę prekių siuntą. Ir už tai jiems turėtų būti vergiškai padėkota?
Tačiau iš karto kyla kitas praktinis klausimas. Kodėl jūs, lietuviai, perkate amerikietiškus sraigtasparnius, o ne, pavyzdžiui, prancūziškus? Kodėl palaikote JAV karinį-pramoninį kompleksą, o ne Europos? Tai yra, Europos Sąjunga turėtų suteikti jums finansinę pagalbą, o jūs ją išleisite amerikiečiams? Ir dar tuo metu, kai JAV ketina įvesti sankcijas Vokietijai dėl dujotiekio "Nord Stream-2". Tai keista. Ar Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ar JAV valstija?
Ir čia išdidūs baltai užveda savo solo dalį — ariją "apie baisią Rusijos grėsmę"! Ir tik amerikiečių kariškiai gali išgelbėti nuo šios "grėsmės".
"Mes manome, kad turime pritraukti Jungtines Valstijas, kalbant apie saugumo klausimus Europoje visais aspektais, įskaitant ir karių buvimą. <...> Tai yra ne tik karių buvimo, tačiau ir politikos, iniciatyvų klausimas. Svarbu turėti daugiau pasitikėjimo, nes mums reikia pritraukti Jungtines Valstijas į ES bendradarbiavimo programas, pavyzdžiui PESCO, kas dar nėra padaryta", — sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Taline vykusiame Baltijos šalių užsienio reikalų ministro susitikime su kolega iš Vokietijos.
Po šio susitikimo trys Baltijos šalių ministrai vieningai paskelbė, kad jų valstybės yra pasirengusios priimti Amerikos kariuomenę, kurią JAV prezidentas Donaldas Trampas išveda iš Vokietijos.
Anot Linkevičiaus, JAV karių buvimas regione — "priemonė atgrasyti Rusiją". Ir vėl klausimas. O ką, Europos valstybių armijos nesugeba apsiginti pačios? Tai yra, Amerikos reindžeris yra geresnis už vokiečių ar lietuvių specialiąsias pajėgas? Apmaudu.
Ir tada užsienio reikalų ministras tęsė, kad reikia ne tik amžiams įkurdinti amerikiečių kareivius prie Baltijos krantų, bet ir suburti visą Europą prieš... "Rusijos bandymus perrašyti istoriją ir okupacijos klausimus". Matyt, Nausėda neturėjo laiko visa tai garsiai pasakyti aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje, todėl jo dešinioji ranka tarptautinėje politikoje mini aukščiausiojo lygio susitikime Taline dainavo rusofobinę dainą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.