VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje vis dar išlieka labai aukštas ir žymiai viršija Europos Sąjungos vidurkį, teigė prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas naujausius Statistikos departamento duomenis apie skurdo lygį šalyje.
Trečiadienį Statistikos departamentas paviešino skurdo lygio rodiklius šalyje. Skelbiama, kad skurdo rizikos lygis pernai siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 proc. punkto. 2019 metais apie 576 tūkst. Lietuvos gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Be to, absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai siekė 7,7 proc., palyginti su 2018 metais, jis sumažėjo 3,4 procentinio punkto. 2019 metais apie 215 tūkst. gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
Pasak šalies vadovo, Statistikos departamento paskelbti 2019 metų skurdo rodikliai rodo, kad Lietuva juda gera kryptimi, tačiau skurdo problema vis dar aktuali.
"Kartu turime būti realistais — skurdo rizikos lygis vis dar išlieka labai aukštas. Jis yra reikšmingai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Ką reiškia 20,6 proc. šalies gyventojų, gyvenančių žemiau skurdo ribos? Tai yra 576 tūkst. žmonių — gerokai per daug, kad galėtume nusiraminti. Vilniaus dydžio gyventojų skaičius finansiškai nesuveda galo su galu", — rašo Nausėda savo Facebook paskyroje.
Prezidentas akcentuoja, kad dirbančiųjų skurdo rizika sumažėjo vos 0,2 proc., o pajamų nelygybė išlieka pernelyg aukšta — mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių asmenų pajamos skiriasi net 6,4 karto.
"Didžiausias skurdo rizikos lygis ir vėl senatvės pensininkų tarpe — net 35,1 proc. Teigiamai nuteikia, kad šis rodiklis pagerėjo, lyginant su 2018 m. Tai rodo, kad pensijų indeksavimas veikia ir jis negali būti stabdomas — pensijos ir toliau turi didėti sparčiau už atlyginimus", — rašo prezidentas.
Nausėda pažymėjo, kad pasitikdami Seimo rinkimus, Lietuvos rinkėjai privalo kreipti dėmesį ne tik į tai, ką siūlo partijos dalinimo ir perdalinimo srityje, bet ir į jų siūlomas ekonomikos bei inovacijų vizijas. "Kitaip nuolat trypčiosime vietoje arba suksimės ratu", — apibendrino prezidentas.
Anksčiau Europos Komisija (EK) kaip pagrindines Lietuvos problemas įvardijo skurdą ir socialinę nelygybę. Ataskaitoje buvo teigiama, kad išlaidos socialinei apsaugai šalyje yra vienos mažiausių ES.
Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, neturinčia jokio savarankiškumo. Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad ES dirbtinai palaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, kad panaudotų respublikos išteklius kitų Europos zonų plėtrai.
